Vokietijos sostinė Berlynas – vienas didžiausių ir kontrastingiausių Europos didmiesčių. Į dvi dalis padalytas ir prieš dvidešimtmetį vėl sujungtas miestas stebina svetingumu ir patogumu.

Tarsi įvairiakalbis avilys

Istorijos paslaptis saugančių pastatų didingumas, moderniosios architektūros blizgesys, gausybė muziejų ir lankytinų vietų, kultūrinė vaivorykštė ir berlyniečių tolerancija – visa tai vilioja sugrįžti į Berlyną dar ir dar kartą. Bent kelioms dienoms. Berlynas – neįnoringas didmiestis, kurio nereikia ilgai jaukintis. Dvi tris dienas pasivaikščiojęs švariomis, plačiomis ir įspūdingos architektūros pastatų, parkų apsuptomis Berlyno gatvėmis, kuriose net lankantis pirmą kartą sunku pasiklysti dėl gausybės nuorodų ir ypatingo jų išdėstymo, jautiesi taip, tarsi gyvenai šiame mieste ne vienus metus.

Berlyno gatvės praktiškai niekada neištuštėja. Daugiau kaip 3 milijonų gyventojų, tarp kurių – visa armija emigrantų iš įvairių pasaulio valstybių, Berlyno gatvėse tarsi aviliai nuolat dūzgia įvairiakalbės turistų grupelės.

Pas garsųjį meškiną Knutą

Jei pažintį su Berlynu norite pradėti tik atvykę, iš pradžių apžiūrėkite vakarinę dalį – rytinei reikėtų skirti visą dieną.

Pradėjau nuo Kurfurstendamo – 3,5 km besitęsiančio judraus ir triukšmingo bulvaro su daugybe firminių parduotuvių, restoranų, viešbučių, biurų. Kadaise Ku‘damas buvo laikomas prabangiausia miesto gatve.

Savotišku muziejumi čia tapo vienas seniausių prekybos centrų – įspūdingasis "Kaufhaus des Westens" arba "KaDeWe", pastatytas 1907 m.

Nuo ankstyvo ryto iki maždaug 19 val. išvysite ilgiausią eilę, nutįsusią prie vieno didžiausio Europoje, o gal ir pasaulyje Zoologijos sodo, įkurto prieš 150 metų. Vienkartinis suaugusiojo bilietas nepigus – 12 eurų, tačiau vietiniams labiau apsimoka pirkti metinį už maždaug 50 eurų.

Čia, be garsiojo meškino Knuto, galima pamatyti šimtus kitų įspūdingų gyvūnų, kurių sunku rasti dar kur nors Europoje.

Labai tolerantiškas miestas

Kelionę iš vakarinės Berlyno dalies į rytinę galima tęsti pėsčiomis nuo Zoologijos sodo per Tiergarteną – kažkada medžioklės, o dabar vietinių gyventojų ir atvykėlių mėgstamą poilsio vietą.

Didžiuliame daugiau kaip 200 hektarus užimančiame parke su tvenkiniais, žaidimų aikštelėmis, 70 paminklų ir statulų, visiems užtenka vietos – dirbantieji per pietų pertrauką pietaudami ant žolytės atgauna jėgas, vaikai dūksta įrengtose aikštelės, senukai skaito laikraščius, emigrantai turkai čia įsigudrina kepti šašlykus, kuriuos vėliau valgo susėdę tarsi kavinėje prie atsivežtų stalų.

Nieko nestebina, jei vaikščiodamas parko takeliais, pamatysi besideginančius nudistus ar seksualinių mažumų atstovus. Bent jau turisto akimis žiūrint, Berlynas – labai tolerantiškas miestas.

Kaipgi be sienos gabaliuko!

Tiergarteno centre pamatysite Pergalės koloną (vok. Siegessäule), iki 1938 m. stovėjusią prie Reichstago. Dabar ji skirta turistams – už kelių eurų mokestį siaurais laiptukais galite pakilti į jos apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti Berlynu.

Dar kiek paėjėjus visu gražumu atsiveria Brandenburgo vartai. Tai vieninteliai likę iš keturiolikos buvusių Berlyno vartų. Prūsijos karaliaus nurodymu jie buvo pastatyti 1791 m.

Šie vartai dešimtmečiais simbolizavo Berlyno padalijimą, o dabar tapo Vokietijos ir Berlyno laisvės simboliu. Šioje vietoje visada knibžda minios turistų. Čia gali gauti leidimą kirsti prieš 20 metų nugriautą Berlyno sieną, įsigyti atviruką su esą tikrosios Berlyno sienos gabaliuku.

Į kairę – Reichstago pastatas, pastatytas 1894 m., per karą suniokotas ir apie 1999 m. vėl atidarytas. Čia dabar posėdžiauja Vokietijos parlamentas Bundestagas.

Kiek toliau – Potsdamo aikštė, kurioje – garsiosios Berlyno sienos likučiai.

Muziejų sala su relikvijomis

Unter den Linden – rytinės Berlyno dalies pagrindinė gatvė, kurią puošią senoviniai pastatai ir liepos, suteikusios šiai gatvei vardą. Čia tikras turistų rojus – lankytinų vietų sankaupa, viena šalia kitos, viena nuostabesnė ir įdomesnė už kitą.

Kiek paėję gatve pro sausakimšas parduotuves, jaukias kavines, prasibrovę pro eiles į Madam Tiuso muziejų ir kitus pramoginius objektus ir priėję Šprė upę pamatysite nuostabaus grožio barokinę Berlyno katedrą, pastatytą apie 1747 m. Didingos katedros interjeras įspūdingas, iš balkonų atsiveria puikūs miesto vaizdai, o rūsiuose turistai gali apžiūrėti mirusiųjų valdovų sarkofagus. Tiesa, įėjimas į katedrą mokamas ir kainuoja apie 6 eurus.

Priešais katedrą – vadinamoji muziejų sala. Prie Nacionalinės galerijos, Pergamo, Bodė, Senojo ir kitų muziejų nuolat būriuojasi turistų minios. Bilietai nepigūs – apie 10 eurų į kiekvieną, tačiau apsilankyti tikrai verta.

Tai – tik mažytė dalelė Berlyno. Kitoms miesto grožybėms ir Berlyno priemiesčiams teks paskirti dar bent vieną savaitgalį.

Kelionės po miestą – pigios ir greitos

Atskridę į Berlyną (pigiausia skristi per Rygą) atsidursite viename iš dviejų šiuo metu veikiančių (trečiasis – Tempelhofas – uždarytas) trijų Berlyno oro uostų – Tegelyje. Jis įsikūręs netoli Vakarinės Berlyno dalies centro, į kurią iš jo galima greitai ir paprastai nuvažiuoti 109 maršruto autobusu. Į rytinę miesto dalį taip pat lengvai pateksite TXL raidėmis pažymėtu autobusu.

Bilieto kainos krizė, kurios Vokietijoje praktiškai nesijautė ir nesijaučia, nepadidino – jis jau senokai kainuoja 2,10 euro.

Važinėti po Berlyną nėra brangu. Miestas suskirstytas į tris zonas – A, B ir C. A zonoje išsidėstę visi lankytini objektai, B zona apima centrą juosiančius rajonus, C zona – priemiestinius, pvz., Brandenburgą, Potsdamą.

AB zonos bilietas kainuoja 2,10 euro, ABC zonų – 2,80 euro. Bilietas galioja dvi valandas.

Trumpesniems maršrutams galioja pigesni bilietai, taip pat galima įsigyti parą ar kelias galiojantį bilietą. Viešojo transporto sistema Berlyne puikiai išvystyta, spūsčių susidaro retai.

Viešbučiui apsimoka taupyti

Pirmą kartą atvažiavus į Berlyną geriausia užsisakyti kambarį viešbutyje, esančiame netoli pagrindinės vakarinės miesto dalies arterijos Kurfürstendammo (Ku‘damo, kaip jį vadina vietiniai), arba rytinės dalies centre netoli Brandenburgo vartų (vok. Brandenburger Tor) ar Aleksandro aikštės (vok. Alexanderplatz).

Gerai paieškojus ir užsisakius kambarį iš anksto, piniginė labai nesuplonės – nakvynė pensione su pusryčiais ir bendrais patogumais paprastomis dienomis kainuoja nuo 16 eurų (apie 55 Lt) už parą, savaitgaliais – nuo 21 euro (apie 72 Lt), su visais patogumais – maždaug dvigubai brangiau.

Asmeninė patirtis rodo, kad verta pataupyti: net pigiausiuose nakvynės namuose – švarūs dušai, tualetai.

Nėra itin brangu

Pietūs Berlyno restorane atsieitų panašiai kaip Lietuvoje, tik eurais. Antrieji patiekalai čia kainuoja nuo maždaug 14 iki 40 eurų.

Gatvėse gausu įvairių pasaulio virtuvių kioskelių. Čia maistas pigesnis, gaminama jūsų akyse. Karšta bandelė su dešrele, picos gabaliukas – nuo maždaug 5 eurų, rytietiški patiekalai – maždaug nuo 3 eurų.

Pigiausia pavalgyti nusipirkus maisto prekybos centre. Maisto produktų kainos populiariausiuose prekybos centruose tokios pat arba net mažesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, jogurtų kainos prasideda nuo 23 euro centų, pieno – nuo 0,75 euro, vaisių – nuo 0,50, dešrų – nuo 0,69, duonos – nuo 0,30, mineralinio – nuo 0,12, vyno – nuo 0,99 euro.