Paryžiaus "Louis Vuitton" salone snobai šuneliams perka šimtus eurų kainuojančius antkaklius, o Prancūzijos kaimo parduotuvėlių šeimininkai vynu vaišina nemokamai.

Su kailiniais ir terjerais

"Paryžiuje – elegantiški, kartais šiek tiek arogantiški ir snobiški, o kaimuose – paprasti, šilti ir draugiški žmonės", – pastebėjo kelionių agentūros "Grand turas" direktorė Loreta Marmienė. Ji su vyru Laimonu ir dukromis Indre bei Kamile savaitei apsistojo Prancūzijos sostinėje. Šeima išsinuomojo "Peugeot" ir lankė aplinkinius miestelius, kaimus, pilis.

Išpuoselėtame Paryžiuje pavasarį žydi tulpės, narcizai, šviečia saulė, vilioja jaukios kavinukės, akį traukia net šiltu oru kailinukais pasidabinusios ir terjerus vedžiojančios elegantiškos damos. "Tokios poniutės prabangiose parduotuvėse savo šuneliams perka šimtus ir tūkstančius eurų kainuojančius aksesuarus", – pastebėjo L.Marmienė.

Montmartas ryte ir vakare – tarsi dvi skirtingos vietos. Ryte čiulba paukščiai, dvelkia meniška ramybė, gausybė dailininkų. "Vakarinis Montmartas kitoks – skamba hiphopas, ir veiksmas vyksta iki vėlyvos nakties", – pasakojo keliautoja.

Prancūziškai – nors pasisveikinti

"Bonjour" – šis pasisveikinimas, vien jau bandymas kalbėti prancūziškai, itin mielai nuteikia visus, ypač nedidelių miestelių gyventojus.

Lietuvių šeima išsinuomotu automobiliu vyko už Paryžiaus – pamatyti garsųjį Luaros slėnį, įspūdingas pilis, nedidelius miestelius, kaimelius.

Luaros ir Šero departamente, Kosono upės kairiajame krante pritrenkiamą įspūdį paliko Šamboro pilis.

"Aplink pelkės, brūzgynai, miškai ir čia pat – architektūros stebuklas, kuriame dažnai gyvendavo karalius Liudvikas XIV", – Pasaulio paveldo paminklu žavėjosi L.Marmienė. 1519–1556 metais, norėdamas gyventi greta savo meilužės Tury kunigaikštytės, pilį pastatė karalius Pranciškus I. XVII a. renesansinė pilis su 5500 ha parku, aptvertu 32 km ilgio tvora, buvo išplėšta. Buvusią Prancūzijos karalių medžioklės rezidenciją 1932-aisiais išpirko valstybė. Pilį per metus aplanko apie 800 tūkst. turistų.

Meilužėms – įspūdingos pilys

"Įspūdinga, – Loreta gyrė XIII a. pastatytą Ambuazo pilį. – Tai vadinamoji moterų pilis, kurią karalius Henrikas buvo dovanojęs vienai savo meilužių – de Puatje. Jos įsakymu ten įrengtas nuostabus sodas."

Vyno degustacijoje prie pilies lietuviai nedalyvavo, tačiau vaikščiodami siauromis Ambuazo miestelio gatvelėmis apsilankė ne vienoje parduotuvėlėje, kur aptarnaudavo patys šeimininkai.

"Prašome, ragaukite", – išgirdusi nors ir prastai, bet prancūziškai kalbančius atvykėlius, švytinti moteris pasiūlė baltojo, raudonojo vyno. "Ji atkimšo vieną, kitą, trečią butelį vyno, nors nežinojo, pirksime mes ar ne", – pasakojo L.Marmienė.

Jaukiose, stilingose parduotuvėlėse, įrengtose senuose (kai kurie net XV a.) namuose vynu ar garsiuoju žąsies kepenėlių paštetu vaišindavo visi prancūzai.

"Jie nuoširdūs, paprasti, šilti", – apibūdino L.Marmienė Prancūzijos provincijos gyventojus.

Bretanės troškinys nesužavėjo

Pakelės baruose lietuvius taip pat aptarnavo šeimininkai. Tvarkingi: moterys, seginčios sijonais, pasipuošusios karoliais, auskarais, vyrai – vilkintys marškiniais. Lengvai bendraujantys, mandagūs. Ir dauguma žinojo, ar bent buvo girdėję, kas ir kur yra Lietuva.

"Bretanės troškinys su bulvėmisir morkomis – mūsų firminis patiekalas", – plačiai šypsojosi sename name įrengtos pakelės užeigos šeimininkas. Lauke – apželdinta, keli staliukai. Prie vieno kažkas jau gurkšnojo vyną. "Bet troškinys nebuvo itin įspūdingas, – juokėsi L.Marmienė. – Tačiau malonus aptarnavimas, jaukumas, skanus vynas nustelbė visus trūkumus."

Lietuvė raudona berete

"Lietuviai?" – pastebėjusi grupę žmonių prie Notre Damo katedros, iš veidų, aprangos, susikaustymo, spėjo Loreta. Šiuo metu Prancūzijoje gyvena ir dirba apie 2-3 tūkst. mūsų tautiečių.

Tačiau L.Marmienei ir vyrui labiausiai įstrigo ne lietuviai turistai, bet lietuvė gidė – vidutinio amžiaus moteris, kuri atvykėlių prancūziškai pasiteiravo, iš kur jie.

"Ar žinote, kad per gyvenimą vienas žmogus gali pagaminti ne daugiau kaip tris tokius varpus?!" – išraiškingai tarsi aktorė pasakojo gidė.

Stilinga, raudona berete pasipuošusi penkerius metus Paryžiuje gyvenanti lietuvė jau buvo labiau panaši į prancūzę. Todėl tik susižavėjimo šypseną kėlė jos emocijos, laisvumas ir nereikėjo stebėtis, kai skriste skrisdama per gėlių turgų gidė deklamavo prancūzišką eilėraštį.

Gero vyno butelis už 6 eurus

Kelionė autobusu ir 6 nakvynės trijų žvaigždučių viešbutyje vienam žmogui kainavo šiek tiek daugiau nei 1000 litų.

Skrydis į Prancūzijos sostinę pirmyn ir atgal, priklausomai nuo akcijų, dažniausiai kainuoja nuo 600 iki 1000 Lt. Vienas populiariausių šiuo metu skrydžių – per Kopenhagą.

Automobilio nuoma parai – nuo 70 eurų.

Keturių žmonių šeima nedidelio miestelio bare, kur valgė Bretanės troškinį, gėrė kavą, vandenį, alų, vyną, sumokėjo 70 eurų.

Butelis stalo vyno kaimo ir miestelių parduotuvėlėse – nuo 3 eurų, o nuo 6-7 eurų galima nusipirkti rimtesnio, kokybiško vyno butelį.

Alaus bokalas – 3 eurai.

Įėjimas į pilis – apie 10 eurų.