Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Vilniaus senamiestis praranda savo vertybes. Sunerimę Valstybinės kultūros paveldo komisijos specialistai sako, kad šios problemos kyla dėl nepakankamos senamiesčio apsaugos kontrolės.

Nugali: Vilniaus gynybinė siena, kaip ir daugybė kitų sostinės senamiesčio objektų, atlaikę laiko naštą, pasiduoda šių dienų vilniečių godumui.

Kiemai virsta holais

"Šiandieniniai Vilniaus senamiestyje vykdomi pavyzdžiai rodo mūsų neatsakingumą Pasaulio paveldo komitetui, pasaulio visuomenei, nes tai, kad Vilniaus senamiestis yra įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, yra didelė garbė ir labai didelė atsakomybė", – vakar per bendrą parlamento komitetų posėdį sakė padėtį pristačiusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Tarp jos paminėtų neatsakingo elgesio pavyzdžių – gynybinės sienos užstatymas, Pilių rezervato teritorijos privatizavimas, naujų namų statybos kiemuose, pastarųjų vertimas viešbučių holais ar salėmis, senuose pastatuose kertamos vitrinos ir dedami plastikiniai langai.

"Požeminių garažų projektavimas senamiestyje, naujo namo statyba viešbučio "Narutis" kieme (viskas palaiminta savivaldybės), buvusios ligoninės pertvarka Bokšto gatvėje ir naujos statybos rodo mūsų visišką neatsakingumą senamiesčio kultūros vertybėms", – skaudulius vardijo G.Drėmaitė.

Švedams rūpi labiau

Anot jos, nesaugoma ir kultūros paminklu pripažinta Vilniaus miesto gynybinė siena. Specialistė pabrėžė, kad restauravimo darbai senamiestyje praktiškai nevyksta: "Atliekama renovacija, kuriai panaudojamos naujos medžiagos – kiniškas granitas, keičiamos durys."

G.Drėmaitė pateikė skirtingo požiūrio į paveldą pavyzdžius. "Kiekvienas, eidamas Pilies, Didžiąja gatvėmis, mato iškirstas vitrinas, kur "Du broliai" negali įtalpinti manekeno ir jiems būtinai reikia (iškirsti vitriną – BNS past.). Tuo metu šalia esanti Švedijos ambasada net kalkinius dažus atsiveža iš Švedijos, kad prisitaikytų prie mūsų reikalavimų", – pasakojo komisijos vadovė.

Kai kurios negerovės kyla dėl to, kad Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi Vilniaus senamiesčio ribų. "Šiandien didžiausias trūkumas mūsų veikloje – kontrolės nebuvimas. Objektyvios kontrolės. Kultūros paveldo departamente yra kontrolieriai, kurie patys planuoja, patys vykdo, patys kontroliuoja. Tai, ką daro tokia kontrolė, rodo Aušros vartų pavyzdys", – sakė G.Drėmaitė. Remontuojant Aušros vartų koplyčią buvo išmontuoti seni autentiški laiptai ir sudėti nauji.

Išeitis – specialus įstatymas

G.Drėmaitės vadovaujama komisija yra įvertinusi Vilniaus senamiesčio būklę. Per bendrą trijų Seimo komitetų posėdį nuspręsta, kad padėtį pataisytų specialus įstatymas, kuris gintų visus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytus Lietuvos objektus.

2007 m. buvo parengta UNESCO pasaulio paveldo objektų apsaugos įstatymo koncepcija, bet pats įstatymas taip ir neišvydo dienos šviesos. Anot Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėjos Irmos Grigaitienės, šis įstatymo projektas buvo parengtas, jame siūlyta visą UNESCO saugomų vietovių priežiūrą perduoti nacionalinių parkų direkcijoms, bet tam esą kategoriškai pasipriešino Vilniaus ir Neringos savivaldybės, atsisakiusios perduoti dalį savo funkcijų.

Vakar Seimo komitetų priimtame sprendime nurodyta tokį įstatymo projektą parengti. Taip pat Vyriausybei siūloma parengti Architektūros paveldo apsaugos įstatymo koncepciją ir projektą.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 m. sistemingai primena Lietuvai apie konkrečių įsipareigojimų vykdymą Vilniaus senamiesčio, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto dar 1994-aisiais, atžvilgiu.