Tačiau į kitą etapą keliauja tik trys kūriniai, sulaukę didžiausio žiūrovų ir komisijos palaikymo.

Bendri balai:

„Šiam pasauly“ – 19 balų

„Nebijok“ – 16 balų

„Kregždutės“ – 15 balų

„Pamiršk mane“ – 13 balų

„Ar išsaugosi mano meilę?“ – 13 balų

„Labas rytas“ – 11 balų

„Kitoks pasaulis“ – 8 balai

„Kariškas vaizdelis“ – 7 balai

„Spindulys“ – 5 balai

„Sudie, Eliza“ – 3 balai

Žiūrovų balsai:

„Šiam pasauly“ – 439 balsai

„Ar išsaugosi mano meilę?“ – 246 balsai

„Nebijok“ – 220 balsų

„Pamiršk mane“ – 204 balsai

„Kariškas vaizdelis“ – 197 balsai

„Kregždutės“ – 185 balsai

„Labas rytas“ – 98 balsai

„Kitoks pasaulis“ – 92 balsai

„Spindulys“ – 60 balsų

„Sudie, Eliza“ – 58 balsai

Komisijos balai:

„Kregždutės“ – 10 balų

„Šiam pasauly“ – 9 balai

„Nebijok“ – 8 balai

„Labas rytas“ – 7 balai

„Pamiršk mane“ – 6 balai

„Kitoks pasaulis“ – 5 balai

„Ar išsaugosi mano meilę?“ – 4 balai

„Spindulys“ – 3 balai

„Sudie, Eliza“ – 2 balai

„Kariškas vaizdelis“ – 1 balas

Dainininkams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Barkausko.

Į komisijos kėdes  sėdo muzikologė Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys ir dirigentas Modestas Pitrėnas.

Pirmieji scenoje pasirodė „Biplan“ su grupės lyderio Makso Melmano sukurta daina „Labas rytas“. „Tai – daina, kurią esu girdėjęs kelis šimtus kartų. „Biplan“ ir po dvidešimt metų tą dainą gros, nes bus žmonių, kurie norės jos klausytis, ši daina  – savotiškas lūžis grupės istorijoje. Vieną vasarą ji skambėdavo visur, Lietuva dėl jos išėjo iš proto. Tai – geriausias įrodymas, kad „Biplan“ Lietuvos roko padangėje yra tikrasis pozityvas“, – kalbėjo R. Zilnys.

Z. Kelmickaitė prisiminė, kad daina dažnai skambėdavo LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“. „Nemėgstu rytų, esu visiška pelėda, todėl rytinis entuziazmas man visada atrodo atsitiktinis ir nenuoširdus, tačiau – ne jūsų atveju. Ši daina pabudintų mane ir padėtų pabudinti ir kitus bei vežti į darželį“, – įvertino M. Pitrėnas.

Iglė Bernotaitė į „Dainuoju Lietuvą“ sceną lipo su Giedriaus Kuprevičiaus ir Sauliaus Šaltenio daina „Kregždutės“.

„Miuziklui tiek pat metų, kiek ir man, jis atlaikė laiko išbandymą ir subrendo. Tai – daina, pralaužusi visus rėmus ir tapusi šių dienų hitu“, – komentavo M Pitrėnas. Z. Kelmickaitė pripažino, kad daina jai kelia nostalgiškus prisiminimus iš tų laikų, kai buvo tik baigusi konservatoriją: „Ta daina buvo ypatinga gaiva ir mes jautėme, kad kažkas šioje šalyje įvyks. Žiūrėk ir įvyko.“

„Šitas kūrinys yra amžinas, tai yra hitų hitas. Ši daina turėtų būti ne tik šimtuke, bet ir labai aukštoje pozicijoje“, –  nutarė R. Zilnys.

Jurijui Veklenko teko atlikti anksčiau Rolando Janavičiaus dainuotą kūrinį „Sudie, Eliza“, kuriam muziką parašė Aleksandras Ivanauskas, o žodžius sukūrė Gintaras Patackas. 

„Sunku atsiriboti nuo R. Janavičiaus provaizdžio. Tai – mūsų jaunystės daina, kūrinys, kurį norėtųsi girdėti dar ir dar kartą“, – pripažino M. Pitrėnas.

Z. Kelmickaitė, studijos nuostabai, atskleidė, kad šios dainos nebuvo girdėjusi.

Monique pasirodė su grupės „Hiperbolė“ daina „Pamiršk mane“, kurios muzikos autorius Igoris Berinas, o žodžių – Kostas Kubilinskas.

M. Pitrėnas liko sužavėtas jaunos atlikėjos kūrinio interpretacija. „Manau, kad dar bent penkios ar šešios „Hiperbolės“ dainos gali būti šiame šimtuke. Šią dainą dainavo daugelis, man atrodo, kad geras pop kūrinys yra tas, kurio niekaip negalima sugadinti“, – įvertino R. Zilnys.

Z. Kelmickaitės pastebėjimu, kai moteris atlieka vyrui parašytą dainą, kūrinyje atsiranda naujų spalvų. „Tai, kad kiekvienas žmogus sugeba perskaityti esminius dainos dalykus, rodo jos universalumą“, – tikino muzikologė.

Evelinos Sašenko lūpose suskambo grupės „Studija“ dažniausiai atliekama daina „Spindulys“. Muziką šiai dainai sukūrė Gintautas Litinskas, žodžius parašė Judita Vaičiūnaitė. „Prieš tai, kai tavo skonį pradeda formuoti bendraamžiai, jį formuoja tėvai ir jie man sakydavo, kad „Studija“ yra gerai. Tai buvo kokybiška, moderni tų laikų muzika“, – prisiminė M. Pitrėnas.

R. Zilnys tikino, kad „Spindulys“ nebuvo tas kūrinys, kurio kasetės būtų ieškojęs ir galvojęs, kaip išgirsti dar kartą. Z. Kelmickaitė dėmesį atkreipė į dainos žodžių autorę. „Tai – miesto poetė. Kūrinyje daug žodžių, nes yra pasakojimas, o tame pasakojime dainininkas neretai vargsta“, – pastebėjo ji.

Kūrinį „Šiam pasauly visko būna“ pristatė dainos muzikos autorius Gytis Paškevičius. R. Zilnio teigimu, tai – viena ryškiausių G. Paškevičiaus dainų, be kurios neapsieina ir negalėtų apsieiti nei vienas dainininko koncertas.

„Paklausykite, koks puikus Dalios Saukaitytės tekstas, kaip gražiai dera muzika su tekstu. Tai – tikras jausmas, kaip gali tada nemylėti G. Paškevičiaus?“ – klausė Z. Kelmickaitė.

„Nustebau, kad daina skaičiuoja tik antrą dešimtmetį, o atrodo, skamba seniai ir įtikinamai“, – kalbėjo M. Pitrėnas.

Kotryna Juodzevičiūtė pateikė kitokią Andriaus Mamontovo dainos „Kitoks pasaulis“ versiją. „Ši daina mane nukelia į tuos laikus, kai radosi pirmosios roko grupės, kai atsirado pirmasis muzikinis lietuviškas filmas. Tai buvo pirmasis filmas kuris mane privertė nueiti į kino salę pasižiūrėti ir dėl to „Foje“ dainos man tapo savotišku palydovu paauglystėje“, – kalbėjo M. Pitrėnas.

R. Zilnio teigimu, daugybė aštuoniolikmečių šioje dainoje surasdavo save, tad simboliška, kad ją atliko ašuoniolikos metų sulaukusi dainininkė. Beje, pats autorius kūrinį parašė būdamas septyniolikos. 

„Jeigu tavo dainą dainuoja tie dainininkai, kurie dar nebuvo gimę, kai ji buvo parašyta, tai – geriausias įvertinimas. Man tai yra popkultūros paveldas“, – teigė muzikos apžvalgininkas.

Jacinto Guerrero muzikai lietuvišką vertimą pritaikė Danielius Dolskis, taip gimė kūrinys „Kariškas vaizdelis“, kurį pirmadienio vakarą atliko Egidijus Bavikinas. „Gali būti, kad čia – pati seniausia daina, kuri skamba šiame projekte. Man šis kūrinys asocijuojasi su tuo, kad senelis, kai būdavo gerai nusiteikęs, jį padainuodavo“, – prisiminimu pasidalino R. Zilnys.

Tuo tarpu M. Pitrėno teigimu, jam šis kūrinys – greičiau muziejus, nei dabartis. „Tai – seni laikai, kurių nebeprisimena nei mano tėvai. Nepaisant to, neturiu nieko prieš muziejus, tik jie man nesukelia emocijų, o išlieka kaip vertybė“, – pastebėjo dirigentas.

Grupė „Rebelheart“ ir Bjelle į sceną lipo su daina „Ar išsaugosi mano meilę“, kuriai muziką sukūrė Laimis Vilkončius, o žodžius – Romualda Pukalskaitė.

„Buvo laikai, kai grupės gerbėjai ošdavo per šią dainą koncertuose“, – tvirtino R. Zilnys. Muzikos apžvalgininkas pastebėjo, jog dauguma galvoja, kad ši daina – grupės „Rebelheart“, nors pirmiausiai ji skambėjo seriale „Bendraamžiai“.

„Man ši daina taip pat asocijuojasi su „Rebelheart“ grupe. Ji reikalauja ypatingų vokalinių gebėjimų ir išgyvenimų“, – įsitikinęs M. Pitrėnas.

Jurga Šeduikytė, neseniai grįžusi iš turo po Jungtines Amerikos Valstijas, atliko savo kūrybos dainą „Nebijok“, kuri buvo parašyta 2005 m.

„Tai – viena iš nedaugelio lietuviškų dainų, kurios įrašą aš turiu savo fonotekoje. To albumo klauso ir mano vaikai, ir tai yra pirmas ir vienintelis kūrinys, kuris išmokė mano dukrą paleisti kūrinį iš naujo“, – atviravo M. Pitrėnas.

R. Zilnio teigimu, būtent ši daina buvo susijusi su didžiuoju lūžiu J. Šeduikytės muzikinėje karjeroje. „Scena visada buvo Jurgos svajonė. Ji visą laiką troško įrašyti dainas ir parodyti savo kūrybą pasauliui. Ir visi, kas matė jos užsidegimą, neabejojo, kad vieną dieną taip ir nutiks. Tos dainos tikrai klausėsi visa Lietuva. Mano manymu, ši daina, kuri yra mažytis romantiškos popmuzikos šedevras, yra tas lūžis, su kurio atsiradimu Lietuvos scenoje gimė nauja žvaigždė“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

Z. Kelmickaitės manymu, šis J. Šeduikytės kūrinys yra visiška priešingybė banaliai lietuviškai popmuzikai. „Mano kolega iš radijo yra sakęs: esu anglosaksiškos kultūros atstovas, ir vienintelė su šia kultūra nesusijusi kompaktinė plokštelė, kurią sau leidžiu turėti, yra J. Šeduikytės „Aukso pieva“, – kalbėjo etmnomuzikologė.