Geidžiamiausios lauktuvės

Tušinukui – 75-eri. Kaimynai lenkai jį vadina ilgaraščiu (dlugopis), rusai – automatine rutuline rankenėle (avtomatičeskaja šarikovaja ručka), vokiečiai – rutulio rašikliu (kugellschreiber) arba mažybiniu kuli, Vengrijoje, Argentinoje, Australijoje, Anglijoje – birome arba tiesiog biro. Taip vadinamas pagerbiant jo vengrų kilmės išradėją Laslo Biro. Tai – vos keli faktai iš tušinukų istorijos, kuriuos galite išgirsti pasakojant kolekcininką V.Rekevičių.

Paklaustas, kada ir kodėl pradėjo juos kolekcionuoti, Vilius juokauja: "Perfrazuojant klasikus, kaip kiekvienas kareivis nori tapti generolu, taip kiekvienas žurnalistas nori parašyti knygą. Dar mokykloje sugalvojau, kad reikia susirasti stebuklingą rašiklį, kuriuo galėčiau ją parašyti. Turėjau tokį. Rašiau juo per baigiamuosius, stojamuosius egzaminus, vėliau – laiškus iš armijos. Bet kartą jis subyrėjo į šipuliukus. Pradėjau ieškoti kito. O 1985 m., prasivėrus geležinei uždangai, giminaičiai iš Vakarų pradėjo lankyti Lietuvą. Mes visi tuomet rašėme vienodais 35 kapeikas kainavusiais sovietiniais tušinukais. Populiariausiomis lauktuvėmis tapo tušinukas ir žiebtuvėlis. Taip ir pradėjo jie kauptis rašomojo stalo stalčiuose. Vėliau jau profesinė veikla padarė įtaką."

Manija užkrėtė draugus

Nuo to laiko, kai nusprendė kolekcionuoti tušinukus, tai Viliui – geriausia dovana. Kartą vienas bendradarbis, užėjęs pasveikinti gimtadienio proga, labai kuklinosi įteikti dovaną: "Sakyk, tau gi nesvarbu, kad jie nerašo?", ir paraudęs įteikė didžiulę taurę nerašančių, bet kolekcininkui labai vertingų rašiklių.

Kitos kolegės mažametis sūnelis ne vieną valandą praleido žaisdamas tušinukais, o kai vasaros atostogų metu atsidūrė "Disneyland" parke, pirmiausia pasirūpino, kad mama nupirktų rašiklį su Napoleono biustu ir grįžęs išdidžiai jį įteikė: "Tokio dar neturi." Vėliau tokiu pat būdu atkeliavo ir sparnuota fėja iš Graikijos. Vieno solidaus ir gerai žinomo Lietuvos gamintojo vadovas, netyčia apžiūrėjęs kolekciją, pyktelėjo neradęs joje savo įmonės prekės ženklų tušinukų, tad netrukus kolekcija pasipildė ne tik tos įmonės rašikliais, bet specialiai pagamintomis lentynomis tušinukams eksponuoti.

Svarbūs: nors kolekcijoje tušinukų – gausybė, V.Rekevičius gali papasakoti beveik apie kiekvieną jų. Asmeninio archyvo nuotr.

V.Rekevičius pasakoja, kad kažkada apsidžiaugė dovanų gavęs tušinuką, papuoštą keistu kaspinu. Tiesa, tada dar nežinojo, kad tai vėžiu sergančių žmonių draugijos ženklas. Tad kiekvienas tušinukas – maža, bet ne visada linksma, istorija. Bene brangiausi kolekcininkui – rašikliai, padovanoti žmonių, kurių jau nebėra šiame pasaulyje.

"Vienas mano tikslų – ta manija užkrėsti draugus, kolegas, pažįstamus. Jie jau žino, kad tušinukų nereikia išmesti, – sako pašnekovas. – Vienas draugas, pavyzdžiui, man yra atidavęs su Lietuvos kariuomene – visų karinių jos padalinių – susijusių tušinukų rinkinį, kurie jau tampa istorijos dalimi. Šeimos gydytoja, pažįstama vaistininkė man atiduoda rašiklius su įvairių vaistų, jų gamintojų pavadinimais – tokių jau yra per tūkstantį. Dar viena kolegė kartu su studentais yra surinkusi šimtus rašiklių iš įvairių pasaulio aukštųjų mokyklų, net iš Šiaurės Korėjos."

Daugiausia rašiklių kolekcijoje – dovanotų. V.Rekevičius juokauja, kad jo žmona tikrai nesidžiaugtų ta kolekcija, jei pinigus vyras leistų tušinukams. Tačiau neslepia – gavęs atlyginimą kokį įdomesnį, nusižiūrėtą įsigyja. Bet kur kas maloniau yra gauti dovanų, o jų gauna net iš nepažįstamų žmonių, sužinojusių apie kolekciją.

Sunkiai suvokiama įvairovė

Koks brangiausias kolekcijos tušinukas ir kiek jis kainavo? Kolekcininkas teigia neturintis dešimtis ar šimtus tūkstančių kainuojančių rašiklių. Tačiau turi kitokių – neįkainojamų, bent jau jam pačiam.

Kolekcijoje yra tokių, kuriems sukurti buvo išleista dešimtys tūkstančių dolerių – rašančių po vandeniu, Šiaurės Ašigalyje ir kosmose. Yra tokių, kuriais buvo pasirašytos svarbios tarptautinės sutartys, yra tokių, kurie kartu su šeimininku" keliavo dešimtis tūkstančių kilometrų.

Atskirą kolekcijos lentyną sudaro pačiam V.Rekevičiui vieni įdomiausių – daugiafunkciai tušinukai. Net sunku patikėti, kad tušinukai gali būti rodyklės, peiliai, lazeriai, žiebtuvėliai, žibintuvėliai, laikrodžiai, diktofonai, vaizdo kameros, butelių atidarytuvai, žirklės, pinigų detektoriai, radijo imtuvai, racijos, grojantys melodiją, tušinukai-elektriniai masažuokliai, elektros šokeriai, dantų šepetėliai, šukos, valgymo įrankiai, įvairiausios matavimo priemonės. Yra tušinukų plaktukų, švilpukų, golfo lazdelių, rašiklių su antspaudu, paslaptimis, USB atmintinėmis, rašikliai – strateginiai ginklai, taip pat lūpdažiai, dezodorantai, sulčių purškikliai, galvosūkiai ir labirintai, būgno lazdelės, ventiliatoriai, žemėlapiai, įvairiausi žaislai ir pokštai, įvairūs nusirenginėjantys, kvepiantys tušinukai.

Kolekcijoje yra net rašantys saldainiai, iš kristalų, gintaro, specialių istorinių laivų nuolaužų, perdirbtų lėktuvų korpusų ar ąžuolo viskio statinių, pagaminti iš limonado butelių ar iš kitokių antrinių žaliavų tušinukai. Labai visus pralinksmina suvenyriniai, šalį apibūdinantys tušinukai. Pavyzdžiui, italų mafijos bobutės, prancūziško batono, Kinijos pandos, drakono, Nyderlandų malūno, rusiškos matrioškos, Egipto faraono, kubietiško cigaro, Anglijos policininko uniforma pasipuošę tušinukai, tušinukai – žaislai.

Atskirą grupę kolekcijoje sudaro tušinukai su miestų ar šalių pavadinimais, ir kolekcininkui visai nesvarbu, kad dažniausiai jie identiški ir, greičiausiai, gaminti kur nors Kinijoje, skiriasi tik užrašas ar paveikslėlis. Į suvenyrų parduotuvę nevengia užeiti ir pats, apsilankęs svečioje šalyje: žmona renkasi magnetuką, o jis – rašiklį.

Dalijasi: susikaupusi kolekcija, jeigu ją mato kiti žmonės, pritraukia papildomų eksponatų, tad V.Rekevičius nevengia rengti parodų. Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbi ir istorija

Ar kolekcininkas pats dovanoja tušinukus? "O kaip gi! Gavęs dovanų – turiu atsilyginti. Prisiminiau dar vaikystėje pirmosiose klasėse iš vielučių pintus tušinukus. Dabar laisvalaikiu žiūrėdamas televizorių vieną kitą nupinu. Pasigaminu ir kitokių netradicinių, juokingų rašiklių. Labai smagu tokį originalesnį, paties numegztą ar sukonstruotą tušinuką padovanoti bendraminčiams, – sako Vilius. – Deja, žmonės atpranta rašyti tušinuku. Girdėjau, kad JAV moksleiviams ranka rašyti privalu tik iki ketvirtos klasės."

Tiesa, tai, kad V.Rekevičius kolekcionuoja tušinukus, toli gražu nereiškia, kad kiekvienas rašiklis, pakliuvęs į rankas, papildo jo kolekciją.

"Kai kolekcija nebetilpo į stalčių, pradėjau domėtis tušinuko istorija, o joje tikrai gausu įdomių faktų ir garsių pavardžių. Vėliau man tapo įdomu, kaip kiti kolekcininkai tušinukus klasifikuoja. Pradėjau domėtis tarptautiniu mastu, kaip tai vyksta. Susiradau kolekcininkų Latvijoje, Vokietijoje – jie ten turi savo klubus, rengia suvažiavimus, keičiasi tušinukais. Vokiečių kolekcininkai aiškina labai paprastai: kad tai gali būti bet koks senas tušinukas, net nebūtinai rašantis ar idealios būklės, bet jis turi būti kažkuo ypatingas, pažymėtas, kitaip sakant, kad jo negalima būtų nusipirkti parduotuvėje, – aiškina V.Rekevičius. – Aš taip griežtai nekvalifikuoju. Man pagrindinis kriterijus – unikalumas. Ir nors turiu jų jau daugiau nei 10 tūkst., vis dar randu naujovių – naujų formų, naujoviškų mechanizmų, vis dar atsiranda tokių, kurie nustebina."

Planuose – muziejus

V.Rekevičius sako, kad kolekcionuojant tušinukus galima stebėti atskirų įmonių sėkmės, kilimo istoriją ar net šalių istoriją, nes tušinukuose įamžinamos ir istorinės asmenybės, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentai, ministrai, princesė Diana, princesė Kate Middleton, Romos popiežiai Jonas Paulius, Benediktas, Pranciškus.

Susikaupusi kolekcija, jeigu ją mato kiti žmonės, savaime pritraukia naujų eksponatų. Tad V.Rekevičius turi tikslą įsteigti tušinukų muziejų. Kiek jam teko skaityti, pasaulyje yra keturi tušinukų, rašto, plunksnakočių muziejai.

Beveik visose šalyse galima rasti taip vadinamųjų "Pen" klubų, tušinukų, parkerių kolekcininkų entuziastų. Kai kurie kolekcininkai specializuojasi: vienas renka viešbučių tušinukus, kitas – miniatiūrinius, dar kitas – automobilių gamintojų tušinukus. Yra rimtų kolekcininkų, fundamentaliai besidominčių senoviniais parkeriais. Vokietijoje gyvena kolekcininkas, kuris savo privačioje kolekcijoje yra sukaupęs 60 tūkst. katalogizuotų tušinukų.

Svarstantiems kaupti kokią nors kolekciją, V.Rekevičius pataria nebijoti ir žinoti, kas teikia jūsų širdžiai bei sielai malonumą. Visa kita ateis savaime. Palengva atsiras bendraminčių, patirties ir žinių. Ateis diena, kai net ir laikas taps nebesvarbus.

Įdomybės

* Tam, kad atsirastų tušinukas, prireikė beveik 400 išradimų ir patentų.

* Italijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo apie 500 rašiklių gamintojų. Kiekvieno save gerbiančio juvelyro garbės ir prestižo reikalas buvo pagaminti prašmatnų rašiklį.

* Žinomiausių parkerių, tušinukų ir rašiklių gamybos kompanijos – tai žmonių pavardės. Visiems jiems rašiklių kūrimas ir propagavimas buvo asmeninis tikslas bei garbės reikalas.

* Svarbų puslapį tušinuko istorijoje parašė NASA. Investavusi milijoną dolerių ji sukūrė taip vadinamą "Space Pen" tušinuką, galintį rašyti ekstremaliausiomis sąlygomis – aukštyn kojomis, nesvarumo būklėje, po vandeniu, nuo –40°C iki +40°C temperatūroje.

* Tušinuku su ilgąja šerdele galima nubrėžti 10 km liniją.

* "Schneider" kompanija kasdien pagamina 500 tūkst. tušinuko šerdelių.

* "Bic" kompanija kasdien pagamina 14 mln. tušinukų.