Gyvenimas vyturio ritmu

LRT televizijoje U.Siparė dirba jau dešimt metų. Iš pradžių vedė "Labas rytas, Lietuva" žinias, vėliau dirbo "Laba diena, Lietuva" laidoje, 18.30 val. žiniose, "Panoramoje". Prieš pusantrų metų Ugnė grįžo į "Labas rytas, Lietuva" vedėjos poziciją.

Nors laidos vedėja televizoriaus ekranuose rytais besišypsodama sveikinasi su bundančia Lietuva, jos rytas prasideda gerokai anksčiau. "Visą laiką juokiuosi, kad aš esu suvalkietė, nes man labai gaila švaistyti laiką miegui. Paprastai keliuosi tarp 3.40 ir 4.00 val. Iš ryto viską susiruošiu, atvažiuoju į darbą, tris valandas vedu laidą ir paskui ruošiuosi rytdienos laidai. Tai užtrunka apie pusdienį", – dalijasi U.Siparė.

Visą laiką juokiuosi, kad aš esu suvalkietė, nes man labai gaila švaistyti laiką miegui.

"Stengiuosi nemiegoti pietų miego, nes labai susimaišo diena – popiet geriau nuveikiu kokius nors kitus darbus, pasportuoju. Serialų ar filmų negaliu žiūrėti, nes iškart užmigčiau, todėl per šiuos metus beveik jokių filmų ir nemačiau. O prieš eidama miegoti skaitau kokius nors straipsnius – taip geriau pasiruošiu rytojaus pokalbiams su laidos pašnekovais. Nors norėtųsi pasakyti, kad einu anksčiau miegoti, bet anksčiau 22 val. nepavyksta", – atvirauja ji.

Geros nuotaikos pliūpsnis

U.Siparė visada šypsosi, spinduliuoja pozityvia energija, atrodo, jėgų ir miego jai niekada nepritrūksta.

"Kai dirbu įdomų darbą, galiu taip susikoncentruoti, kad pamirštu ir pavalgyti, ir pamiegoti. Kartais pagalvoju, kad gal tiek mažai miego nėra gerai sveikatai, bet mano gyvenimo šūkis yra "jeigu darai, daryk gerai". Iš kiekvieno pokalbio reikia išspausti viską, kas įmanoma geriausio. Tai mane varo į priekį, nei jėgų, nei energijos nepritrūksta", – su šypsena veide tikina ji.

"Aišku, būna blogesnių dienų, kai jaučiuosi labiau pavargusi. Bet kai esu studijoje, visą nuovargį ar problemėles palieku už jos durų", – neslepia laidos vedėja.

Įtraukianti dinamika

Daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos žmones budinanti laida U.Siparę traukia savo dinamika.

"Įvairūs pokalbiai, žaidimai, žmonių skambučiai, specialios rinkimų laidos su daug politikų ir politologų. Mes visą laiką laikome pulsą ant naujienų. Viena laida gali būti apie Heloviną, raganas ir moliūgus, pasiruošimą Kalėdoms, dovanų ir namų puošybos idėjas, o kita laida gali būti apie karščiausias naujienas. Smagu ne tik tai, kad viskas labai įvairu, greitai keičiasi, bet ir tai, jog laida trunka tris valandas, ir mes turime laisvę ją kurti būtent tokią, kokią "Labas rytas, Lietuva" komanda ją mato", – sako pašnekovė.

"Būdama maža visada rankose laikydavau mikrofoną. Visada svajojau, kad būsiu žurnalistė, bet ką konkrečiai darysiu ja tapusi, nelabai įsivaizdavau. Gal įstojusi į universitetą pradėjau daugiau galvoti, ką aš galėčiau, norėčiau daryti. Tada atsirado mintys apie televiziją, bet nebūtinai tai turėjo būti darbas kadre. Tikriausiai, natūraliai taip susiklostė. Dabar jaučiuosi atradusi savo vietą", – sako Lietuvos žiūrovų šiandien itin pamėgta televizijos laidų vedėja.

Visko išmokstama

U.Siparė niekada nepamirš savo pirmojo tiesioginio eterio. "2011 m. vyko Savivaldybių tarybų rinkimai ir pritrūko vieno žurnalisto, kuris dirbtų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Kaip tik tada, kai vadovai sprendė, kas galėtų tai padaryti, netyčia jiems pasimaišiau, ir jie nusprendė, kad tai man bus labai gera proga išbandyti save tiesioginiame eteryje. Turiu tokią savybę, kad pirmiausia pasakau "aš padarysiu", o tik paskui pradedu galvoti, kaip padarysiu. Tai buvo gal ketvirtadienis ar penktadienis, todėl visą savaitgalį galvojau ir nerimavau, kaip man pasiruošti tam rinkimų sekmadienio eteriui, kuris visiems bus labai svarbus", – pasakoja ji.

"Prisimenu, kaip stebėjau kolegą, kaip jis įsijungia į savo laidą. Prisimenu ir laidą ausinėje, nesklandumus, kaip bijojau išsiimti tą ausinę iš ausies, nes baiminausi ką nors svarbaus praleisti, ko nors neišgirsti. Streso buvo labai daug, bet, ko gero, pirmas tiesioginis eteris visiems būna įtemptas. Kuo toliau, tuo lengviau", – šypsosi U.Siparė. Ilgainiui dirbdama "Laba diena, Lietuva" laidoje ji išmoko tiesioginiame eteryje jaustis patogiai ir savimi.

"Kai jauni žmonės ateina į televiziją, pavyzdžiui, atlikti praktiką, jie dažnai sako, kad blogai jaučiasi prieš kamerą ir gerai jaustis, turbūt, taip ir neišmoks, nes jei neduota – tai neduota. Aš visada nuraminu, kad tai yra paprasčiausias pripratimas ir dalykų išmokimas", – priduria ji.

Didžiausi autoritetai

U.Siparei didžiausi televizijos autoritetai yra ilgametę patirtį turinčios žurnalistės Nemira Pumprickaitė ir Edita Mildažytė.

"Prieš pradėdama atlikti praktiką daug galvojau, ką man daryti, kad aš patikčiau komandai ir ji mane pasiliktų dirbti toliau. Perskaičiau straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad didžioji dauguma žmonių svarsto, kaip, atėjus į naują darbovietę, sukurti geriausią pirmą įspūdį, bet pamiršta pagalvoti, ar jiems patiems ten patinka ir ar čia mato žmogų, kurio vietoje norėtų būti po dešimtmečio. Stengiausi pamatyti, link ko aš norėčiau eiti, ir du mano LRT autoritetai yra N.Pumprickaitė ir E.Mildažytė. Man atrodo, jos yra genialios vedėjos", – dalijasi žurnalistė.

"Jos mane žavi ir kaip vedėjos, ir, kadangi abi pažįstu, kaip labai intelektualios bei daug vidinės jėgos turinčios moterys. N.Pumprickaitė ne tik apie politiką ir sunkiąsias naujienas kalba įspūdingai, bet ir apie operą, Formulės-1 varžybas – tai yra neįtikėtina, kiek daug sričių vienas žmogus gali puikiai išmanyti ir kiek daug žinoti", – priduria ji.

Idėjų paieškos

U.Siparę televizija išmokė ir asmeniniame gyvenime į viską žiūrėti globaliai. "Kadangi susiduriu su labai daug temų, su labai daug skirtingų žmonių, požiūrių, pamatau, kokie skirtingi dalykai žmonėms rūpi ir kokių skirtingų patirčių žmonės turi. Tai padeda susiduriant su įvairiomis problemomis, tai padeda į jas žvelgi kitaip, ieškoti kitokių sprendimo būdų. Suprantu, kad niekas nėra pasaulio pabaiga, kad viskas yra iš tikrųjų įveikiama, išsprendžiama ir pataisoma. Galbūt iš čia ateina ir mano pozityvumas", – svarsto laidų vedėja.

Gyvenime ji yra tokia, kaip ir televizijoje. "Jei kvailą juokelį pasakau eteryje, tai tik todėl, kad tą patį kvailą juokelį pasakyčiau sėdėdama su savo draugais. Tikrai nieko nevaidinu. Gyvenime esu tokia, kokią mane mato žiūrovai eteryje. Nemoku gerai paslėpti blogos nuotaikos, bet retai būnu blogos nuotaikos, – atvirauja žurnalistė.

Iš kiekvieno pokalbio reikia išspausti viską, kas įmanoma geriausio. Tai mane varo į priekį, nei jėgų, nei energijos nepritrūksta.

Laisvalaikiu ji renkasi pasivaikščiojimus Trakuose, Birštone, džiaugiasi apsilankymais pas tėvus Marijampolėje – tiesa, šiuos vizitus dėl pandemijos teko sumažinti. Pasak U.Siparės, dabar visi vizitai vyksta virtualiai.

"Idėjų aktyviai ieškau ne tik darbe, bet ir gyvenime. Jei vyksta kokia nors šeimos šventė ar išvykos, gimtadieniai, visada būnu ta, kuri kažką sugalvoja ir suorganizuoja. Pavyzdžiui, per Velykas, kai buvo karantinas, suorganizavau visos plačios giminės "Zoom" velykinius pusryčius, su visais šokiais ir žaidimais. Man patinka susibūrimai ir bendravimas su šeima", – dalijasi ji.

"Vakarais mėgstu paskaityti knygą, laisvalaikiu sportuoti, nors dėl koronaviruso tai teko labai apleisti. Taip pat dėl pandemijos labai pasiilgau kelionių – svajoju apie saulėtą rudenišką Romą", – svajinga nata pokalbį užbaigia ji.