Pažintis su žmogumi legenda, žirgų lenktynių komentatoriumi Andrzej Szydlik ir visos Služevico hipodromo paslaptys – LRT Plius laidoje „Stop juosta“, kurios maršrutas nr. 81 – Lenkija, Varšuva.

Tarpukario aukštuomenės pramoga – žirgų lenktynės

Jau 300 metų Varšuvos aukštuomenės pramoga  –  žirgų lenktynės. 1925-aisiais žirgų veisimo Lenkijoje skatinimo draugija nusprendė už beveik 600 tūkstančių zlotų pirkti 150 hektarų buvusį dvarą Služevico kaime ir statyti naują hipodromą. Nors Služevico rajonas dar ilgokai nebuvo prijungtas prie Varšuvos, tarpukariu čia važinėjo tramvajus, veikė siaurasis geležinkelis. Hipodromo statybos prasidėjo 1932-aisiais ir tęsėsi net 7 metus. Hipodromo statybose buvo panaudota 12 000 kubinių metrų betono, beveik 90 kubinių metrų medienos ir 1 000 tonų geležies. Didžiausias ir moderniausias visoje Europoje hipodromas buvo iškilmingai atidarytas tik 1939 metų birželio 3 dieną. Tą dieną vykusiose lenktynėse laimėjo žirgas vardu Felštinas, įveikęs 1600 metrų distanciją per 1 minutę ir 42,5 sekundžių. Tiesa, nauju hipodromu žirgų mylėtojai džiaugėsi tik vieną vasarą: paskutinės lenktynės įvyko prieš karą –  rugpjūčio 29 dieną. Naujo hipodromo teritoriją užėmė esesininkų kavalerija.

Milžiniškas funkcionalistinis kompleksas

Naujo hipodromo projektas buvo patikėtas architektui grafui Zygmuntui Plateriui-Zyberkui, kuris, kartu su architektų komanda, sukūrė milžinišką funkcionalistinį kompleksą. Vienas iš šio komplekso kūrėjų – architektas Juliušas Žoravskis – dirbo ir Vilniuje – pastatė taupomojo banko rūmų Lenkijos filialą, esantį Gedimino prospekte. „Išskirtinė hipodromo detalė – įdomus sprendimas tribūnoje įrengti rampą. Tribūnoje nėra laiptų, po ją žiūrovai vaikšto rampa. Tai labai patogu, ypač tėvams su vaikais ir vežimėliais, ar neįgaliesiems. Dar vienas labai netipiškas pastato ypatumas – žemi tarpiniai aukštai. Jie kelia nepatogumus žmonėms, aukštesniems nei 1,90 m“, – teigė hipodromo darbuotojas Sylwester Puczen.

Galiojantis aprangos kodas

Hipodrome buvo laikomasi aprangos kodo – moterys ir vyrai čia atvykdavo vilkėdami kostiumus, sukneles ar marškinius ilgomis rankovėmis. Ir šiandien čia nepamatysite sportinių kostiumų, trumpikių ar džinsų. „Stengiamės pabrėžti pozityvias aprangos taisykles, bet yra išvardinti dalykai, kurių nevalia vilkėti“, – teigė S. Puczen.

Susitikimas su legendiniu žirgų lenktynių komentatoriumi

Prie LRT PLIUS laidos „Stop juosta“  maršruto jungsis ir legendinis žirgų lenktynių komentatorius Andrzej Szydlik, gimęs Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kaime šalia hipodromo. „Pradėjau žavėtis arkliais panašiai, kaip ir mano tėvas, tarnavęs kavalerijoje. Labai norėjau tapti žokėjumi, bet esu per aukštas, didelis ir stambus, tad nieko iš mano žokėjaus karjeros neišėjo“, – pasakojo A. Szydlik.

Nors žokėjaus karjera Andrzejui nepasisekė, šis save atrado komentatoriaus pozicijoje. „Komentatoriumi tapau tik dėl atsitiktinumo. Nuo pat mažų dienų buvau linkęs į aktorystę. Buvimas komentatoriumi – savotiška meniškumo, aktoriškumo išraiška. Tai – lyg paveikslo kūrimas, tik aš vaizdą kuriu žodžiu“, – teigė vyras.

Paklaustas, ar dažnai stato už besivaržančius žirgus, pašnekovas tikina, kad kiekvienas, kuris ateina į lenktynes privalo pastatyti už žirgą. „Pastatyti už žirgą čia – normalu. Žirgų lenktynės tai – sportas ir emocijos. Kažkada čia visi buvo anonimai – toje daugiatūkstantinėje minioje niekas nežinojo, kas yra kas. Ar tai gydytoja, o gal kaminkrėtys, aktorius ar rašytojas – niekas nieko nežinojo“, – tikino A. Szydlik.

Žiūrovų tribūnos ir išskirtinė vieta aukštuomenei

Hipodrome buvo suprojektuotos trys žiūrovų tribūnos, visos orientuotos į rytus. Vietų kainos skyrėsi nuo pigiausių trečioje, iki brangiausių – pirmoje, reprezentacinėje tribūnoje. VIP tribūna išskirtinė – pasižymi architekto Platerio-Zyberko mėgstamu „okeaniniu“ stiliumi, suapvalintomis įstiklintų sienų ir terasų formomis. Tribūna buvo skirta žirgų veisimo draugijos nariams, valdžios pareigūnams ir aukštuomenei.

Tarp antrosios ir trečiosios tribūnos buvo įrengta amfiteatrinė aikštelė, kurioje žiūrovai galėjo stebėti žirgus prieš pat varžybas. Čia iš arklidžių žirgai patenka požeminiu tuneliu. Taip pat buvo suprojektuota net 2 000 vietų parkavimo vieta, kurioje galėjo tilpti iki 2000 automobilių. „Verta prisiminti, kad automobilių Varšuvoje ketvirto dešimtmečio pabaigoje buvo vos keliasdešimt. Vienos diskusijos metu buvo priekaištauta grafui, kam reikalinga tokia didžiulė aikštelė, jeigu nėra automobilių. Grafas atsakė, kad neplanuoja šios trasos tik ketvirtajam dešimtmečiui. Tai parodo, kad jis buvo vizionierius, turėjęs pilną vietos koncepciją savo galvoje“, – teigė hipodromo darbuotojas S. Puczen.

Žirgų lenktynių miestas

Tarpukariu šis milžiniškas kompleksas buvo vadintas „Žirgų lenktynių miestu“. Į jį įėjo totalizatorius, kur buvo priimami statymai ir išmokami laimėjimai, veikė telefonas, 550 tonų pašarų sandėlis, tarnybinės ir gyvenamosios patalpos, pasagos formos arklidės, kuriose tilpo daugiau kaip 500 žirgų. Susiformavo savotiška hipodromo darbuotojų kolonija, su vaikų darželiu, parduotuvėmis, valgyklomis ir skalbykla.

Pažintis su žmogumi legenda, žirgų lenktynių komentatoriumi Andrzej Szydlik ir visos Služevico hipodromo paslaptys atsiskleis jau šį sekmadienį, balandžio 21 d., 13 val. per LRT Plius.

Visas šio maršruto naujienas sekite „Stop juostos“ ir LRT „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose.

Laidų įrašai – LRT mediatekoje.

Laida kuriama bendradarbiaujant su spaudos ir radijo rėmimo fondu, patronuojant UNESCO. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.