Tai yra gyvenimas

Motociklai L.Krivel gyvenime atsirado ankstyvoje jaunystėje, kai buvo šešiolikos. Tiesa, dėl patirtos avarijos ilgam buvo jų išsižadėjusi.

"Vėliau vėl panorau sėsti ant motociklo, tik jau tada norėjosi ir moteriškos draugijos, o tuo metu motociklus vairuojančių moterų nebuvo daug. Bet radau bendraminčių, pasikalbėjau su tuomečiu Baikerių kongreso pirmininku ir gavau pritarimą įkurti moterų klubą", – dalijasi L.Krivel.

"Prieš 11 metų įkūriau vieną klubą, bet dėl tam tikrų nesutarimų teko išeiti iš to klubo, tada subūrėme "Vėjų laumes". Spalio pabaigoje šis klubas švęs dešimtą gimtadienį", – sako klubo siela.

Iš pradžių "Vėjų laumės" vienijo dvylika moterų baikerių. Šiandien jų gerokai daugiau – šis klubas jungia motociklų gerbėjas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Baltarusijoje. "Jauniausiai klubo narei – 26-eri, vyriausiai – 53-eji. Kai skaičiavome klubo narių amžiaus vidurkį, jis buvo 30–35 metai", – pasakoja klubo prezidentė.

Pasak jos, priklausymas klubui – daug daugiau nei hobis. "Kai kas nors pasako, kad motociklas yra mano hobis, man tai skamba kaip įžeidimas. Hobis – kai retsykiais sėdi ant motociklo, bet kai lauki galimybės kuo greičiau išlėkti, net ir žiemą pavažiuoti su bent panašia į motociklą transporto priemone, tai yra gyvenimas", – įsitikinusi L.Krivel.

Laisvė ant motociklo

Prie klubo jungiasi įvairiausių specialybių atstovės. "Turime gydytojų, mokytojų, buhalterių, verslininkių, pardavėjų, padavėjų, mamų, kurios augina vaikus. Mums nesvarbu, ką žmogus veikia, kiek uždirba. Mums svarbu, kad moteris turėtų motociklą, A kategorijos teises ir būtų ne jaunesnė nei 20 metų amžiaus", –  dėsto Lapė.

Viena aktyviausių klubo narių yra šeimos gydytoja Astutė Vaitulionienė. "Yra darbas, o po jo reikia kažkur išsigręžti visas neigiamas emocijas. Motociklas – kaip tik tokia priemonė. Pabandžiau, tiko, ir beveik trylika metų važiuoju. Iš pradžių sportavome, po miškus važinėjome nedideliais krosiniais motociklais. O vėliau įsigijau kitokį, lengvesnį, motociklą", –  prisimena A.Vaitulionienė.

Prie "Vėjų laumių" medikė prisijungė prieš septynerius metus. Šeima iš pradžių tolerantiškai žiūrėjo į šį moters pomėgį, bet kai motociklai pradėjo užimti vis daugiau laisvo laiko, atsirado pretenzijų. "Tai užima laiko, šeima kažkiek dėl to nukenčia", – neslepia baikerė, dėkinga artimiesiems už supratimą, kad klubas tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi.

"Bet yra ir profesijos, nepamirštame jų. O tarp baikerių yra mano pacientų, renginiuose irgi sutinku pacientų, jų reakcija dažniausiai teigiama", – šypsosi A.Vaitulionienė.

"Man važinėjimas motociklu yra laisvė, atsipalaidavimas, kelionės, naujos šalys, naujos pažintys, nauji pojūčiai, ruošimasis renginiams, pasitenkinimas, kai jie gerai pasiseka", – vardija sudėtines savo laimės dalis.

Klubo "Vėjų laumės" narės – skirtingos, bet turi daug bendro. "Kartu su klubu padedame vaikams, šeimoms, užsiimame labdaringa veikla. Daug metų renkame pinigus vėžiu sergantiems, valstybės globojamiems ir neįgaliems vaikams. Matome daug sričių, kur reikia pagalbos. Žmonės aukoja noriai", – sako L.Krivel.

"Vėjų laumės" daug keliauja. "Būta kelionių Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, iki Sankt Peterburgo važiavome. Dabar planuojame keliauti į Lenkiją, arčiau Vokietijos. Tam reikia ir finansų, todėl stengiamės keliauti atsižvelgdamos į visų klubo narių galimybes", – aiškina klubo prezidentė.

Vyrai palaiko

L.Krivel šiuo metu augina mažylį ir sako, kad motinystės atostogos nėra priežastis sėdėti namuose. "Turiu nuostabų vyrą, kuris pats yra baikeris ir leidžia man išvažiuoti, padedant mūsų mamoms prižiūri vaikelį. Jam tik reikia iš anksto pasakyti, jis žino datas, kada mane reikės išleisti", – dalijasi jauna mama.

"Jau greitai grįšiu į darbą, labai džiaugiuosi, kad ir mano viršininkas mane puikiai supranta – prireikus išleidžia iš darbo. O dirbu salone, kuriame parduodami motociklai, esu vadybininkė-konsultantė. Išmanau apie motociklus", – šypsosi moteris.

Kai vairuoju, mano mintys džiaugsmingos. O jei dar važiuoju su gera kompanija… Ekstazė!

Ji jau užaugino du vaikus, dukra šiuo metu ruošiasi laikyti A kategorijos vairavimo teises. "Su manimi ji važinėjo nuo mažens. Šiais metais ji tikriausiai išlėks į trasą, o ar jai patiks ir toliau tai daryti, ar prisijungs prie mūsų klubo, laikas parodys", – sako L.Krivel.

Baikerė atvira – anksčiau tekdavo išgirsti visokių replikų: ir "verčiau sėdėk namie", ir "moteriai už motociklo vairo ne vieta". "Visokių žmonių yra, kiti mano, kad moterims ir prie automobilio vairo ne vieta. Juk sakoma, kad pagarbą reikia užsitarnauti. Dabar į mūsų klubą ir baikeriai palankiau žvelgia", – šypsosi Lapė.

Bet kodėl motociklas nepakeičiamas? "Kai vairuoju, mano mintys džiaugsmingos. O jei dar važiuoju su gera kompanija… Ekstazė! Bet aš nesu pašėlusi greičio mėgėja, turiu savisaugos instinktą. Jei žmogus neturi savisaugos instinkto, tada jam nepatariame rinktis motociklą", – įspėja L.Krivel.

"Kol nebuvo mažiuko, su vyru kartu važinėjome. Dabar viską susiderinti ir išvažiuoti kartu yra sunkiau. Bet vyrai yra vyrai, o moterų kompanija – kas kita. Vyrai turi savo važiavimo charakterį, mes, moterys, esame atsargesnės. Nevažiuojame 60–70 km/val. greičiu, bet ir ne tokiu, kokiu važiuoja vyrai", –  šypsosi baikerė.

Važiavimas motociklu – tikras malonumas, tačiau neeiliniams moterų žaisliukams reikia ir priežiūros. "Prie variklio aš pati niekados nelįsiu – yra profesionalų, kurie nusimano. Bet nuplauti motociklą – be problemų", – sako ji.

Klubo narių vyrai palaiko savo moteris. "Vienos vyras daug metų mums iš paskos važinėjo mašina su mūsų daiktais, kad mūsų motociklai būtų lengvesni ir būtų lengviau važiuoti. Dabar jis pats nusipirko motociklą ir važiuoja nebe iš paskos, o kartu su mumis", – pasakoja Lapė.

Motociklas visų pirma – transporto priemonė, primena L.Krivel. "Motociklu į darbą galiu nuvažiuoti neužstrigusi automobilių spūstyse. Automobiliu važiuoju 50 min., motociklu – 30 min.", – džiaugiasi baikerė.

50 metų – ne riba

R.Gudonavičienei motociklas padėjo išpildyti svajonę – aplankyti Amerikos kanjonus. "45-ojo gimtadienio proga šeima man padovanojo motorolerį. Slapta galvojo, kad, pasivažinėjusi juo, motociklo jau nebenorėsiu. Dvejus metus intensyviai važinėjau motoroleriu. Visi juokėsi, kad juo niekur nenuvažiuosiu, o aš nuvažiuodavau ir į Palangą, ir į Biržus, ir į Rygą. Kur vyrukai važiuodavo motociklais, aš iš paskos – motoroleriu", – pasakoja ji.

Du Jonavoje gyvenančios R.Gudonavičienės draugai turėjo motociklus, o ir vyras visą gyvenimą kaime praleido su savo motociklais, todėl moteris labai seniai svajojo apie šią trasnporto priemonę.

"Tada man nupirko vieną motociklą, po metų jį pakeičiau kitu, vėliau – trečiu, galingesniu. Taip ir šiandien važinėju. Motociklu jau apvažiavau kanjonus Amerikoje, o šiemet buvau Peru", –  įgyvendintomis svajonėmis dalijasi baikerė.

"Vaikai užregistravo mane į klubą "Vėjų laumės", dabar važinėjame kartu. Dar yra labai stipri moterų organizacija motociklininkės.lt. Mes susibėgame ir čia, ir čia. Švenčiame šventes, važiuojame į užsienį pas savo bendramintes. Pernai merginoms daviau idėją, kad būtų gražu Lietuvos šimtmečio proga apvažiuoti ratuką aplink Lietuvą, tam pasiuvau ir geltonus, žalius bei raudonus sijonus", – pasako siuvėja dirbanti motociklininkė.

Kaip į organizacijas buriasi sportininkai, menininkai – taip ir motociklininkai, sako R.Gudonavičienė. "Džiaugiuosi, kad prie mūsų prisijungė beveik visa vyro giminė. Keturi vyrukai nusipirko motociklus, pasisodino savo žmonas už savo nugarų, ir dabar mes turime tradiciją kasmet kur nors keliauti motociklais. Pernai keliavome į Juodkrantę, šiemet planuojame aplankyti Baltarusijos pilis", – dalijasi energinga moteris.

"Mano vyras sakė, kad niekada nesės ant motociklo, nes vaikystėje, paauglystėje teko ne kartą nulėkti nuo jo, bet vis tiek nusipirko triratį motociklą ir dabar važiuoja kartu. Va taip mes džiaugiamės gyvenimu. Vaikai jau užaugę, anūkų neturime. Džiaugiamės, kad ir vaikai važiuoja kartu – net pusbrolių mergaitės, 25-erių jaunuolės. Ar tai gerai? Nežinau, bet kad yra smagu ir širdžiai malonu – tikrai taip. Tai gyvenimo būdas", – tikina baikerė.

Darbai, kurių nematome

R.Gudonavičienei – 53-eji, šiuo metu ji yra vyriausia klubo "Vėjų laumės" narė. Tačiau moteris užtikrina, kad tikrai yra ir vyresnių motociklininkių.

O prisijungti prie klubo – tikrai verta, neabejoja ji. "Mūsų Liudmila labai atsakingai dalyvauja renginiuose, garsina mūsų klubo vardą, Astutė taip pat aktyviai ir su vyrais baikeriais dalyvauja renginiuose, orientacinėse varžybose. Pavyzdžiui, latviai labai aktyviai organizuoja ir įdomias žiemos orientacines varžybas miškuose, kuriose ir mes dalyvaujame", – dalijasi R.Gudonavičienė.

"Daug kas galvoja, kad baikeriai, kaip perimta iš Amerikos, važiuoja nuo klubo iki klubo ir tik geria alkoholį, bet daug kas pasikeitė. Kaune pernai buvo organizuotas renginys, kurio metu visi laisvamaniai motociklininkai susirinko prie rotušės. Važiavome pas socialiai remtinus vaikus, kurie gyvena šeimynose. Norėjome jiems parodyti, kad verta gerai mokytis ir turėti svajonių. Sodinomės juos už nugaros ant motociklų, o jų buvo gal 70, ir važiavome į Kulvos vaikų namus. Susirinko visa bendruomenė, kas norėjo – visus pavėžinome", – pasakoja moteris.

"Motociklininkai daro daug gerų darbų, kurie ne visada yra viešinami, bet tikrai matomi tų, kuriems jie yra reikalingi. Dažnai menininkai dovanoja savo kūrinių, mes aukcionuose juos parduodame, o gautus pinigus atiduodame daugiausia onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Draugaujame ir su "Mamų unija", – antrina R.Gudonavičienė.