Vestuvės pagal planą

Nors „švieži“ jaunavedžiai tik po vestuvių puotos leidžiasi į įspūdingas medaus mėnesio keliones ar leidžia įspūdingas naktis nuosavoje lovoje, savo meilės, vedybų ir medaus istoriją „Vakarei“ papasakoję sutuoktiniai nesilaiko tradicijų. Kelionėje jie jau buvo, o lovą dar tik pirks.

Medus – iš anksto

Choreografas Aurelijus Liškauskas ir interjero dizainerė Silvija Samoškaitė - Liškauskienė „pagal protokolą“ tebesitęsiantį medaus mėnesį atšventė dar prieš vestuves. Ir keliavo ne į povestuvinę, o į priešvestuvinę kelionę. Įspūdžių iš Turkijos – pilna galva, pilnas nuotraukų albumas, o svarbiausia – iš tolimos šalies pora parsivežė sutuoktuvių žiedus, kurie kelionę primins visą gyvenimą.

Šiandien kaip tik įpusėjęs jų medaus mėnuo nedaug skiriasi nuo įprastų dienų kartu. Abu dirba, todėl laiko pabūti kartu – nedaug. Užtat abu dar gyvena kelionės ir vestuvių vakarėlio įspūdžiais. Juolab kad vis kitiems draugams ar pažįstamiems tenka vėl ir vėl pasakoti, kaip ilsėjosi, kaip šventė ir kaip leidžia medaus mėnesį. Ką tik įrengtuose jaukiuose jaunavedžių namuose – šimtai vestuves menančių nuotraukų. Ir dešimtys istorijų apie meilę, išbandymus, bendrus namus, vestuvių planavimą ir vestuvių puotą... beveik danguje.

Staigmena draugams

Nuo pirmosios Aurelijaus ir Silvijos pažinties dienos iki santuokos priesakų prie altoriaus praėjo daugiau nei septyneri metai. Jie juokiasi, kad šitiek laiko net negalvoję apie vestuves, susituokti nusprendė ir sumanymą įvykdė per mėnesį. Tikina, kad noras visą gyvenimą būti vienam šalia kito dėl vestuvių nesikeičia. Jaunavedžiai ir patys stebisi, kad gavę kvietimus į vestuves draugai aikčiodami svarstė, kodėl taip greitai, netikėtai, staiga.

„Reakcija buvo tokia, lyg mes su Aurelijumi būtume buvę pažįstami vos tris mėnesius, – šypsojosi S.Samoškaitė. - Gal visi jau buvo pripratę, kad mes kartu esame nesusituokę, gal manė, kad be ypatingos priežasties nesiryšime susituokti. Net keista, kad mūsų vestuvės artimiesiems buvo staigmena,“- pasakoji ji.

A.Liškauskas žmonai pritarė, sakydamas, kad nors jie patys dar vasaros pradžioje nežinojo, kada tuoksis, vestuvės įvyko pagal planą. Mat visi kiti planai jau buvo įgyvendinti.

Žiedai – iš Turkijos

Suplanavę svarbiausius vestuvių akcentus, pas drabužių dizainerę Ainą Zinčiukaitę užsisakę vestuvinius rūbus, būsimieji jaunavedžiai išlėkė į Turkiją. Pasimėgauti priešvestuviniais malonumais ir galbūt įsigyti vestuvinius žiedus bei vestuvines dovanas vienas kitam.

Atskridę į Turkiją, būsimieji jaunavedžiai tikėjosi išnaršyti visas aukso ir brangakmenių parduotuvėles ir išsirinkti žiedus. Abiejų nuostabai, sutuoktuvių žiedus kišenėje jie turėjo jau po poros valandų.

Priėjus prie trečios papuošalų parduotuvėlės, į vidų juos įsitempė vaišingas turkas, parodęs būsimiems jaunavedžiams keletą šimtų žiedų. S.Samoškaitė tikina, kad tiksliai žinojo, ko nori, ir manė, kad nieko panašaus ne itin kokybiškais aukso gaminiais garsėjančioje Turkijoje neras. Vestuvinių žiedų modelį ji buvo išsirinkusi iš juvelyrikos darbų parodos katalogo. Pora apstulbo pamatę beveik tokius pat žiedus turkiškoje krautuvėje. Po daugiau nei valandą užsitęsusių derybų dėl kainos sutuoktuvių simbolį jie įsigijo kur kas pigiau nei galėjo įsivaizduoti.

Vaikus planuos

Susipažinę studijų metais, pora draugavo pernelyg negalvodami apie ateitį. Ilgokai vienas kitą jaukinosi. Po penkerių draugystės metų buvo ir išsiskyrę. Vienas be kito ištvėrė pusmetį. Išgyvenę jausmų atšalimo ir nuobodulio krizę, jie puolė vienas kitam į glėbį vėl.

A.Liškauskas mano, kad kiekviena meilės istorija yra šiek tiek melodramatiška, tačiau įtikinėja, kad jie gana pragmatiška ir racionaliai gyvenimą planuojanti pora. Pavyzdžiui, staigmenų jie vienas kitam nerengia. Kartu renka dovanas vienas kitam, kartu apsipirkinėja ir net artimiesiems gimtadienio proga neleidžia dovanoti dovanų. Vokelis geriau. Juk didesnį džiaugsmą teikia dovana, kurios iš tikrųjų nori ir kurią pats gali išsirinkti.

Jaunavedžiai suplanavo ir būsimus vaikus. Vėliau. Termino nenustatė. Kada bus daugiau pakeliavę, labiau įsitvirtinę ir daugiau pasiekę kiekvienas savo srityje.

Namai ant smėlio

Po šešerių draugystės metų pora taip pat racionaliai pradėjo planuoti, kad metas būtų pradėti kartu gyventi, reikėtų susikurti bendrus namus. Kaip tik tuo metu nuosavo būsto ieškojo keli jų draugai. Galimybė gauti kreditą būstui, sprendimą paspartino. S.Samoškaitė-Liškauskienė prisimena, kad ieškoti buto buvo smagus užsiėmimas. Jie apvaikščiojo dešimtis uostamiesčio butų. Vakarais, susitikę su draugais, važiuodavo prie jūros ir ant smėlio piešdavo planus, kaip galima pertvarkyti vieną ar kitą būstą, kaip galima įrengti miegamąjį ar vonią.

Jie išdrįso įsigyti labai apleistą butą ir iš esmės jį pakeitė. Kadangi S.Samoškaitė-Liškauskienė kuria būstų interjerus, šios užduoties ji ėmėsi su didžiuliu entuziazmu. Įsikūrę bendruose namuose, jie apsisprendė – laikas daryti balių. Vestuvių.

Kūrė kaip spektaklį

Klaipėdos muzikiniame teatre dirbantis A.Liškauskas dabar juokauja, kad vestuvių planavimas retkarčiais darėsi panašus į spektaklio statymą. Norėjosi apgalvoti detales, sukurti netradicinį scenarijų ir surengti šventę pirmiausia sau. Į vestuvių vakarėlį jie sukvietė tik artimiausius žmones ir svarbiausius draugus.

Pora susituokė jaukioje ir gėlėmis išpuoštoje Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Prieš Dievą juos sujungė kunigas, kurį jie vadina savo draugu, todėl ceremonija buvo ypač iškilminga ir intymi.

Į Metrikacijos skyrių pora keliaus tik kitą savaitę. Susibėgs per pietų pertrauką, pasiims popierėlį ir vėl lėks su reikalais. S.Samoškaitė prisiminė, kad Santuokų rūmų atmosfera jau tada, kai nešė pareiškimus, šventei neįkvėpė. Dar jie buvo prisiklausę istorijų apie tai, kad retkarčiais ant jaunavedžiams paduodamų šampano taurių lieką prieš tai susituokusių nuotakų lūpdažių pėdsakai, todėl neabejojo rinkdamiesi bažnytinę santuoką.

Šventė arti dangaus

Po iškilmių bažnyčioje jaunieji puotavo labai arti dangaus. Išsirinko Palangos poilsiavietės „Žuvėdra“ pobūvių salę, kur pro visus langus matyti gamta, jūra ir dangus. Vietoj piršlio svečius ir jaunavedžius linksmino angelas. Jis išpasakojo, kada meilės strėles pasiuntė į mylimųjų širdis, kaip klostysis jų meilės istorija laikui bėgant ir prilinkėjo dangiškų migdolų.

Netrukus po vidurnakčio svečiai išsiskirstė, o jaunasis ir jaunoji pirmąją vestuvių naktį praleido savo namuose. Svečių sunešti vokeliai jiems padovanos ir šeimyninę lovą. Ją jie beveik išsirinko. Kitą savaitę nuvažiuos ir nusipirks.