Keturias savaites Vietname ir tris Malaizijoje praleidę jaunavedžiai į Lietuvą jaučiasi parsivežę dalelę saulės. "Ilgam įgijome imunitetą krizei", – šypsodamiesi sutartinai tvirtino Simona ir Kristupas Šliogeriai.

Nutarė keliauti savarankiškai

Pora prisipažino, kad jei tektų įvardyti, kas kelionėje paliko ryškiausią įspūdį, būtų sunku apsispręsti. Tačiau, lyginant dvi šalis, atsakymas vienareikšmis – Vietnamas.

"Man tai buvo 27-oji aplankyta šalis ir drąsiai galiu pasakyti, kad ji padarė didžiausią įspūdį. Vietnamas unikalus visuma – čia puikūs žmonės, istorinis paveldas, gamta, maistas, klimatas. Tai viena nedaugelio šalių, kurią būtų galima pavadinti grynuoliu, joje dar galima surasti nenupudruotos egzotikos. Manau, kad mes esame atradę savo Eldorado šalį – gal ne tiek šalį, kiek regioną", – įvertino Kristupas.

S. ir K.Šliogeriai povestuvinės iškylos nepatikėjo jokiai kelionių agentūrai. Jie patys kruopščiai studijavo medžiagą apie planuojamas aplankyti šalis, internetinius keliautojų atsiliepimus, susiplanavo būsimą maršrutą.

"Juo daugiau keliauju, juo labiau įsitikinu, kad kelionių agentūros yra pražūtis. Turistiniai maršrutai – tas pats, kaip žiūrėti į šalį pro stiklą. Keliaudamas savarankiškai išleidi dešimtis kartų mažiau pinigų ir pamatai dešimtis kartų daugiau", – tvirtino Kristupas.

Reikėjo nusiteikti morališkai

Rinkodaros srityje dirbantys klaipėdiečiai tvirtino savo pavyzdžiu norintys sugriauti stereotipą, kad vadinamosios egzotinės kelionės yra labai brangios. Pašnekovų skaičiavimu, beveik du mėnesiai svečiose šalyse jiems atsiėjo tiek, kiek būtų kainavęs kelionių agentūrų siūlomas vienas 10 dienų kelialapis.

Maža to, pora galėjo leisti sau viską, ko širdis geidė: apsistodavo bungaluose ant jūros kranto, viešbučių liukso kambariuose, restoranuose mėgavosi delikatesiniu maistu ir geriausiais gėrimais.

Tai, kad keliautojai gardžiavosi jūrų gėrybėmis, buivolų, kalnų elnių ir net gyvačių patiekalais, smaguriavo kobros užpiltine, nublanksta prieš vienintelę kulinarinę patirtį. Klaipėdiečiai neatsispyrė pagundai paragauti šunienos.

"Žinoma, kad reikėjo tam morališkai nusiteikti. Tačiau Vietname tai yra delikatesas, šuniena vadinama mėsos karaliene", – pasakojo Simona.

Vietnamiečių delikatesas klaipėdiečiams skoniu priminė kiaulieną.

Sutuoktinių teigimu, apskritai vietos gyventojų maistas neįtikimai gardus, šviežias, tiesiog tirpsta burnoje, nors patiekalai pagaminami vos per keletą minučių ir be jokių įmantrybių.

Įkvepia kitokiam požiūriui

Tačiau vietiniai gyventojai prabanga toli gražu nesimėgauja – per kelionę klaipėdiečiai prisižiūrėjo ir skurdžių plūktinių aslų, ir vandens namelių ant polių ar plūdurų bei kitokių kuklios kasdienybės atributų.

"Ten žmonės miega ant žemės pasikloję patiesalą, bet vis tiek yra laimingi ir džiaugiasi tuo, ką turi. Tai įkvepia kitaip žiūrėti į gyvenimą. Mums tikrai yra ko iš jų pasimokyti", – įsitikinusi Simona.

Šalyje, kurios teritorija – kaip trys Lietuvos, gyvena apie 84 mln. gyventojų. Nenuostabu, kad tokiame skruzdėlyne kiekvienas turi suktis, kaip išmano. Tačiau savo vietą po saule jie siekia išsikovoti juodu darbu.

"Vietnamiečių verslumas, darbštumas – neįtikimas. Faktiškai visa šalis – ištisas knibždantis turgus, kiekvienas kažkuo verčiasi. Toje pačioje patalpoje gali būti parduotuvė, kirpykla, motorolerių nuoma – tai, ko konkrečiu momentu reikia. Kalnuose, 2 km aukštyje, gyvenančių pusiau laukinių genčių žmonės itin stačiose vietovėse sugeba vien savo rankomis suformuoti ryžių terasas. Nors kai kuriose šalies vietose ryžių auginimo sąlygos be galo sudėtingos, Vietnamas geba būti antra valstybe pasaulyje pagal ryžių eksportą", – susižavėjimo neslėpė Kristupas.

Poros pastebėjimu, vietnamiečiai, nors dirba neapsakomai sunkiai ir už centus, yra labai kruopštūs, jų gaminiai, priešingai nei kinų, itin geros kokybės.

Komunizmas valdo

Iš Vietnamo pietų į šiaurę traukę sutuoktiniai aplankė vienuolika vietovių, keliavo vandeniu, oru ir sausuma. Pietinėje šalies dalyje keliautojai itin ryškiai pajuto kolonijinį paveldą.

"Pietuose, ypač Saigone, jautiesi tarsi Prancūzijoje. Jį prancūzai pagal savo modelį įkūrė kaip pavyzdinį miestą Azijoje. Saigonas – tarsi ištisas parkas su prabangiais europietiškais pastatais", – prisiminė Kristupas.

Pasak klaipėdiečių, apskritai visa kelionė – ištisas atradimas. Štai Mui Ne kurorto pakrantėje keliautojai aptiko panašias kopas kaip Nidoje, Mekongo upės labirintuose galėjo pasijusti it džiunglėse. O Hoi Ano miestelyje, kuris gali didžiuotis XVI a. senamiesčiu, atsekė ne tik Belgijos Briugės, bet ir Paryžiaus Monmartro bei Vilniaus Užupio bruožų.

Kaip šių vaizdų kontrastas keliautojų nuotraukose įamžinti raudoni kaklaraiščiai, mauzoliejai, raudonieji vadų kampeliai – toli gražu ne reliktai, o neatsiejama vietnamiečių kasdienybės dalis.

"Unikalu, kad komunizmo idėjos čia valdo absoliučiai. Ne taip, kaip Kuboje, kur tai veikiau yra rinkodaros priemonė. Vietnamiečiai iki kaulų smegenų tuo tiki. Jų istorijoje komunizmas siejamas su šalies laisve", – pasakojo Kristupas.

Neišvydo nė vieno pareigūno

Nors karas su JAV baigėsi beveik prie keturis dešimtmečius ir, pašnekovų pastebėjimu, vietnamiečiai nejaučia jokio priešiškumo amerikiečiams, pergalingi kovų ženklai šalyje viešai demonstruojami iki šiol. Parūdiję amerikiečių tankai, riogsantys po atviru dangumi, vilioja smalsuolius.

"Niekas nedraudžia po juos karstytis ir landžioti. Apskritai per mėnesį kelionės nesusidūrėme nė su vienu policininku, o visoje šalyje matėme vos vieną du šviesoforus, į kuriuose ir taip niekas nekreipia dėmesio", – juokėsi Kristupas.

Keliautojus stebino ir puikiai išsilaikę imperatorių kapų kompleksai – savotiški pomirtiniai valdovų rūmai. "Atrasti tokį pradą XXI a. yra tikra laimė. Stovi sau kelis šimtus metų, žolėmis apaugę, bet nepavogta nė viena plyta, niekam neužkliūva. Įdomu, kiek ilgai pas mus taip išstovėtų", – šypsojosi Simona.

Tokių kompleksų šalyje yra keliolika, tad keliautojai stebėjosi, kad turistai vežami tik į vieną jų. Tiesa, jis yra ypač išpuoselėtas, o už objekto lankymą reikia susimokėti. Pašnekovų patirtimi, vietų, kurios papudruotos turistams, dar nėra daug.

"Ten viskas tikra, nesistengiama pavaidinti dėl svetimšalių. Jie rengiasi tautiniais drabužiais ne todėl, kad pasirodytų, o kad taip rengėsi jų tėvai ir seneliai", – patikino Kristupas.

Tačiau sutuoktiniai nuogąstauja, kad ilgainiui tas tikrumas, autentika gali išnykti.

"Blogiausia, kad viskas tolydžio vienodėja, tokios vietos pasaulyje nyksta savaitėmis. Gal po trejų ar penkerių metų sugrįžę atgal jau daug ko neberastume. Žvejų kaimeliai bus virtę kurortais su prabangiais viešbučiais. Potencialas tam – milžiniškas", – tvirtino pašnekovas.

Galima pasijusti turtuoliu

Alaus bokalas prabangiame restorane kainuoja apie 50 centų.

Gero romo butelis – 3 litai.

Karališka penkių patiekalų vakarienė su dviem buteliais vyno – ne daugiau nei 20 litų.

Liukso kambarys viešbutyje – apie 15 litų.

"Už dolerį čia galima apsirengti vos ne nuo kojų iki galvos", – drabužių kainas apibūdino K.Šliogeris.