Kad dirbtum padavėju, tokiam pirmiausia reikia gimti. Bent jau taip mano viešbučio-restorano „Perkūno namai“ keturiasdešimtmetis padavėjas Algirdas Bieliauskas. Kalbos apie aukso vertės padavėją ir barmeną viename asmenyje Kaune sklando jau seniai.

„Nesu jokia žvaigždė, nenoriu toks būti“, - kuklinasi vyriškis. A.Bieliauskas įsitikinęs, kad darbą visų pirma reikia mėgti.

Ko klientai tikisi iš padavėjo? Ponas Algirdas neabejoja, kad žmonės į restoraną pirmiausia ateina pavalgyti ir tikisi gero aptarnavimo. „Padavėjas turi būti beveik nepastebimas, bet kartu suteikti paslaugą žmogui“, - sako A.Bieliauskas.

Istoriko išsimokslinimą įgijęs vyriškis padavėjo darbo ėmėsi visiškai atsitiktinai, o per 14 darbo metų įgijo tiek patirties, kad beveik gali atspėti, ką užsisakys į restoraną įžengęs žmogus. „Net stovėdamas bare girdžiu, kaip klientas išgeria taurę vyno ir jau bėgu prie jo su buteliuku“, - apie išlavintus padavėjo įgūdžius pasakojo Algirdas.

Jis neatskleidė, kiek daugiausia arbatpinigių yra gavęs iš kliento. „Nesakysiu, nes nieks nepatikės“, - šypsojosi A.Bieliauskas. Jis tepasakė, kad arbatpinigių visiškai nepalieka prancūzai, italai ir skandinavai, nors vieną kartą jį nustebino ir lietuviai, šventę vestuves. Prie 7 tūkstančių litų sąskaitos jie paliko 3 litus. „Jau geriau būtų tik ačiū pasakę, bet šį darbą pasirinkau ne dėl arbatpinigių, nors kartais iš jų ir galima užsidirbti antrąjį atlyginimą“, - pasakojo A.Bieliauskas. Per dieną nuo staliuko prie staliuko kartais tenka nukulniuoti iki 20 kilometrų, todėl padavėjas privalo būti ištvermingas. Bet, pabrėžė A.Bieliauskas, restorano sėkmė priklauso ne tik nuo padavėjų, bet ir nuo virėjų, barmenų, viso kolektyvo.

Trumpas padavėjo profesionalumo testas

* Geras padavėjas niekada nesiūlys išbandyti skirtingų rūšių degtinę. Jis nori, kad klientas jaustųsi gerai, o ne kuo greičiau apgirstų.

* Profesionalus padavėjas žino, kad karšti patiekalai turi būti patiekiami tik pašildytose lėkštėse.

* Aukšto lygio padavėjas nepatieks konjako ar brendžio pašildytų taurių. Šildyti taures – provincialu ir neišmintinga, nes greitai susikoncentravę alkoholio garai užgožia subtilų tauraus gėrimo aromatą. Taurę, pasak A.Bieliausko, kur kas maloniau sušildo kliento delnai.

* Savo darbą gerbiančio padavėjo niekada nereikės kviestis šaukiant „ei“, pliaukšint delnais ar spragsint pirštais. Jis atsidurs prie jūsų stalelio kaip tik tada, kai jo reikės.