Naujajame sezone prie „ryklių“ komandos prisijungia ir naujos, įkvepiančios figūros. Viena iš jų – Viktorija Čijunskytė, investicijų platformos „Profitus“ vadovė ir verslininkė. Jos kelias – nuo vaikystės paskolų šeimai iki milijoninių investicijų ir tarptautinės sėkmės – primena, kad sėkmė nėra atsitiktinumas. Tai nuoseklaus darbo, smalsumo ir tikėjimo savimi rezultatas.
– Viktorija, „Rykliai. Lietuva“ grįžta antrajam sezonui, o ar stebėjote pirmojo laidas?
– Taip, žiūrėjau. Kartu su broliu, nes jis taip pat yra pakvaišęs dėl šio projekto. Tačiau net nebūčiau pagalvojusi, kad pati kada nors atsidursiu tarp „ryklių“. Nemanau esanti labai didelė verslininkė – tiesiog visada dariau tai, kas man patinka. Bet kai kiti garsiai įvardija mano pasiektus rezultatus, tada pagalvoju: gal kažką ir gerai darau (juokiasi).
– Kai projekto prodiuseris Laurynas Šeškus pakvietė Jus prisijungti prie „ryklių“ komandos, ilgai nesvarstėte?
– Tikrai nesvarsčiau. Man tai buvo didelė garbė. Matau prasmę šioje laidoje. Ji kelia Lietuvos finansinį raštingumą, su kuriuo aš pati labai daug dirbu – organizuoju didelę finansinio raštingumo konferenciją. Šviečiu visuomenę apie verslą, investicijas.
Šią laidą labai mėgsta žiūrėti jauni žmonės, o būtent jaunimas yra ta karta, kuri kurs mūsų valstybę ateityje.
Man pačiai šis projektas yra labai įdomus. Televizija, šou, stiprios emocijos – tai tikrai kažkas naujo, o naujas patirtis aš labai mėgstu.
– Ar galima sakyti, kad „Rykliai. Lietuva“ – tai Jūsų televizinis debiutas?
– Kaip čia pasakius... Prie kamerų esu pripratusi, bet televizija – jau kitas lygis. Iš tiesų aš jau seniai kuriu įvairų edukacinį turinį, susijusį su investicijomis ir nekilnojamuoju turtu (NT). Penkiolika metų esu NT ekspertė, mane dažnai kalbina žurnalistai, turėjau savo laidą apie pinigus „YouTube“ kanale, yra tekę pasisakyti ir per televiziją. Tačiau kaip šou dalyvei, o juo labiau – vedėjai, tai bus pirmoji tokia patirtis.
– Kas Jus labiausiai patraukė šiame projekte – galimybė investuoti, įkvėpti jaunus verslus ar dalytis patirtimi?
– Viskas, ką išvardijote (šypsosi). Man, žinoma, įdomu ir investuoti į verslus. Šiuo metu turiu jų keletą, bet pastebiu, kad į mane vis dažniau kreipiasi žmonės, prašantys patarimų, tad kartas nuo karto aš jiems ir pamentoriauju.
Esu baigusi verslo valdymo studijas – tiek bakalaurą, tiek magistrą. Būdama 23-ejų, atidariau pirmąją savo verslo kompaniją. Kaip jau sakiau, mano stažas šioje srityje – penkiolika metų, per juos įgijau patirties ir dabar jau puikiai žinau, nuo ko pradėti, kokie yra verslo principai, kas veikia, o kas neveikia ir pan.
Labai mėgstu skaičiuoti. Per tiek metų jau žinau skaičiukus, kuriuos reikia sudauginti, o kuriuos – padalyti, kad apskaičiuotum verslo, investicijų vertę, pajamas, grąžą, pelningumą.
Esu atvira įvairioms verslo idėjoms, tad man būtų labai įdomu savo portfelyje turėti ir kitokių verslų – ne tik susijusių su NT. Tačiau investicija į niekur manęs nedomina. Jei jau investuoju, noriu grąžos.
Kvietimas tapti viena iš „ryklių“ – puikus įvertinimas, o kartu ir paskatinimas, kad jau turiu užtektinai stažo ir praktikos tai daryti. Anot šio projekto prodiuserio, Lietuvoje yra verslių moterų, bet mažai tokių, kurios drįstų apie tai garsiai kalbėti. Todėl man bus išties smagu dalytis tuo, ką pati per tiek metų sukaupiau.
– Kadangi šiame sezone „ryklių“ komanda bus didesnė, investuotojai projekte dalyvaus rotacijos principu. Jūs nusifilmavote keturiose laidose ir jau spėjote susipažinti su naujojo sezono dalyviais. Kokio lygio idėjų tikėjotės ir ką iš tikrųjų pamatėte?
– Kaip čia pasakius… Nuo 20-ies aktyvviai dalyvauju technologijų bendruomenėse ir technologijų versluose. Su draugų kompanija įkūrėme startuolį dar tada, kai net tokio žodžio Lietuvoje nebuvo. Noriu pasakyti, kad esu labiau pripratusi prie kitokių verslų – fintech, proptech ir pan., nors į juos atėjau iš NT. Todėl galbūt man norėjosi, kad dalyvių siūlomi verslai būtų labiau susiję su technologijomis. Juk kiekvienam verslui, kad jis greičiau augtų, reikalingas technologinis aspektas.
Tose keturiose laidose pamačiau daug kitokių verslų, iš kurių galima uždirbti ir kuriuos galima plėtoti, bet jie nebuvo tokie, kurie užaugtų iki vienaragių. O mano tikslas – būtent jie.
Taip pat buvo ir labai labai prasmingų idėjų. Išsiduosiu, kad į vieną kaip tik ir investavau.
Matau prasmę šioje laidoje. Ji kelia Lietuvos finansinį raštingumą, su kuriuo aš pati labai daug dirbu – organizuoju didelę finansinio raštingumo konferenciją.
– Ar prieš eidama į projektą „Rykliai. Lietuva“ turėjote aiškius kriterijus, pagal kuriuos sprendėte, į ką investuoti, o į ką ne?
– Vienas iš mano kriterijų buvo, kad siūlomas verslas jau generuotų pajamas ir būtų galima paskaičiuoti, kokios grąžos galima tikėtis investavus.
Kitas dalykas – komanda, kuri dirbs prie projekto. Abu kartus, kai ryžausi laidoje investuoti, investavau į žmogų. Labai gerbiu tuos žmones, kurie geba pristatyti savo idėjas, supranta, apie ką kalba.
Trečias dalykas – labai norėjau palaikyti moteris, išdrįsusias pradėti verslą. Tą ir padariau.
Paskutinis kriterijus, kuriuo vadovavausi, – žiūrėjau, kad produktas man būtų įdomus. Viskas gyvenime, ką kuriu, iš pradžių turi man patikti. Jei man tinka, spėju, kad ir kitiems patiks.
– Kaip manote, egzistuoja investuotojo intuicija ar viską lemia skaičiai ir duomenys?
– Man atrodo, kad aš labai vadovaujuosi intuicija – pajaučiu ir darau. Bet iš tiesų tą intuiciją lydi labai daug skaitymo ir duomenų rinkimo, jų analizavimo. Esu linkusi gilintis, skaityti, domėtis, iškrapštyti pačius įdomiausius faktus, viską susidėlioti, o tada vadovautis jausmu, kokį sprendimą turėčiau priimti.
Todėl iš tiesų mano intuicija didele dalimi yra paremta analitika. Aš ir gyvenime tuo vadovaujuosi, bet visi mano intuityvūs sprendimai yra gimę iš didelio informacijos, kurią nuolat siurbiu, kiekio. Nuolat viskuo domiuosi, dalyvauju konferencijose.
– Kaip laidoje atskirti idėją, kuri tik gražiai skamba, nuo tos, kuri turi realų potencialą?
– Ne visada atskirsi… Todėl mano apsidraudimas ir buvo noras, kad verslas generuotų bent jau minimalias pajamas – bent kokius 3 tūkst. eurų per mėnesį.
Domėjausi, ar kažkas tą produktą jau perka, o gal kol kas tai tik idėja. Technologijų versluose idėja gali gyvuoti labai ilgai – metus, dvejus, trejus. Iki tol, kol pagaminamas produktas. Bet tuomet idėja privalo turėti savo unikalumą, būti tokia vienintelė.
Viskas gerai, kai žmogus iš savo mylimos veiklos arba hobio bando padaryti verslą. Jis gali puikiai iš to gyventi, save realizuoti ir būti laimingas. Bet klausimas – ar jam tuomet reikia investuotojo, kuris jį pušins daryti didesnius pardavimus, ragins plėstis į kitas rinkas? Manau, kad ne.
Buvo keletas tokių hobių ir laidose, kur aš dalyvavau, bet atsisakiau į juos investuoti. Hobiai manęs nedomina.
– Kaip elgiatės su klaidomis – tiek savo, tiek komandos? Ką darysite, jei pasirodys, kad projekte investavote netinkamai?
– Įdomus klausimas, atrodo, kad mane šiek tiek pažįstate. Savo įmonės darbuotojams aš juokauju, kad visi turi tris gyvybes. Pirmoji gyvybė – klysti būtina, tačiau negalima tų klaidų kartoti. Jei klaida pasikartoja antrą kartą – turime pasikalbėti, kodėl taip nutiko, bet jei trečią – nebėra apie ką kalbėti. Toks mano požiūris.
Klaidų nebijau. Viską, ko imuosi, stengiuosi pabaigti iki galo. Nebijau keisti ir sprendimų. Jei matau, kad neveikia, keičiu tol, kol atrandu tai, kas veikia.
– Ar, Jūsų manymu, lyderis turi rodyti savo pažeidžiamumą komandai? Ar galite sau leisti būti pažeidžiama?
– Didžiausia mano vertybė versle – būti tikra. Pirmiausia prieš save, o jau tada prieš kitus. Esant savimi, veikti nėra sudėtinga.
Su savo komanda aš esu labai tikra, atvira, todėl nebijau būti ir būnu pažeidžiama. Nebijau paprašyti pagalbos, kai susiduriu su kokia nors sudėtinga situacija, nes tik kartu galime pasiekti pačius geriausius rezultatus.
Kartais, esant tam tikroms kritinėms situacijoms, tu, kaip lyderis, turi išlaikyti geležinę ramybę ir ištverti nematant kitiems, bet iš esmės su savo komanda esu labai atvira.
Šiuo metu esu po operacijos, sunkiai vaikštau. Sportuodama gavau traumą, tad dabar esu kaip niekad pažeidžiama. Tačiau man labai smagu, jog galiu jiems pasakyti, kad man skauda, kad negaliu dirbti. Komanda mane puikiai supranta, nes ir aš panašiais atvejais juos suprantu, palaikau. Mūsų kolektyve atvirumas – didelė vertybė.
– Teko girdėti, kad Jūs – didelė jėgos aitvarų fanė. Ar sportas padeda išlaikyti balansą tarp įtampos ir kūrybingumo versle?
– Iš tiesų per tuos sportus ir „nusiroviau“ koją. Jau antrą. Jūsų informacija teisinga – labai mėgstu kaituoti. Jėgos aitvarai – didžiulė mano aistra. Galiu dirbti, bet pamačiusi, kad pučia geras vėjas, galiu išjungti kompiuterį, atšaukti visus susitikimus ir lėkti šokinėti per bangas.
Dar viena mano didelė meilė – tenisas. Kol nebuvau patyrusi traumos, dažnai žaidžiau. Šiek tiek ir padėlį, per kurį šią traumą ir gavau.
Mes treniruojame savo kūną, bet turime nepamiršti treniruoti ir dvasios. Meditacijos, gongų terapija ir pan. – tai nėra mano kasdienybė, bet kai jaučiu perkrovą, mielai patreniruoju ir savo dvasinį kūną. Žmonės nuolat praranda vidinę pusiausvyrą, tačiau ji labai svarbi.
Taip ir balansuoju tarp persidirbimo ir poilsio, nes daug dirbusi, turiu deramai ir pailsėti.
– Grįžkime prie projekto pavadinimo – „Rykliai. Lietuva“. Ar kaituodama esate kada nors sutikusi tikrą ryklį akis į akį?
– Mano sporte tai kartais nutinka, nes, kaip žinia, kaituojame atviruose vandenyse. Esu kaitavusi Keiptaune, Zanzibare, Egipte, Meksikoje ir dar daug kur, bet, ačiū Dievui, sutikti ryklių dar niekur neteko. Tikrai nenorėčiau.
– Palikime ryklius ramybėje ir grįžkime prie verslumo temos. Kaip Jums atrodo, ar moterų verslumo kultūra Lietuvoje stiprėja? Ar projektas „Rykliai. Lietuva“ gali prisidėti prie moterų finansinio raštingumo augimo?
– Nuoširdžiai manau, kad Lietuvoje moterų finansinis raštingumas auga, tačiau nepakankamai greitai. Bandome moteris įgalinti, parodyti pavyzdį, bet vis dėlto jos dar nėra tokios drąsios kaip vyrai. O verslui pradėti, manau, pagrindinė savybė būtent ir yra drąsa.
Esu linkusi gilintis, skaityti, domėtis, iškrapštyti pačių įdomiausių faktų, viską susidėlioti, o tada vadovautis jausmu, kokį sprendimą turėčiau priimti.
– Ką pasakytumėte moteriai, kuri turi verslo idėją, bet bijo žengti pirmą žingsnį?
– Ką pasakyčiau? Daryk! Bandyk ir nebijok nesėkmės. Pirma padaryk, o paskui pagalvok. Vieni padaro ir tuomet sprendžia iškilusias problemas, o kiti pirmiau galvoja, bet tuomet nieko nepadaro. Kai sugalvojau kurti finansų verslą, veikti pradėjau iš karto – domėtis, gilintis, daug skaityti, skaičiuoti, analizuoti dokumentus, įstatymus. Todėl moterims siūlau tiesiog daryti.
– Ar pati šiandien eitumėte į „Ryklius“, jei turėtumėte kokią nors gerą idėją?
– Žinoma. Bet tam verslui, kurį šiandien vystau, „ryklių“ nereikia: pati esu akcinininkė. Užtat savo draugei, kuri pradėjo papildų verslą, primygtinai sakiau, kad eitų į projektą. Juk tai puiki reklama, matomumas, o taip pat – „ryklių“ patarimai, galimybė išbandyti save, įgyti patirties.
– Ką darote, kai norite visiškai išjungti verslininkės režimą?
– Susitinku su draugais, leidžiu laiką su šeima, artimaisiais, daug keliauju. Beje, visos mano kelionės dažniausiai būna susijusios su mano hobiais.
Ar vežuosi su savimi darbo? Nebūtinai. Kartais važiuoju tiesiog pailsėti ir nuo visko atsiriboti. Tuomet susitariu su komanda, kad spręstų problemas patys ir manęs netrukdytų. Žmogus – ne mašina, gyvenimas jam duotas tik vienas. Jį visą pradirbti, manau, nėra pats teisingiausias kelias. Laisvas laikas reikalingas susidėlioti mintims, atpalaiduoti galvą nuo darbinio mąstymo, tik tuomet galima pradėti mąstyti ir kurti.
– Ar yra šalis, kurioje dar nesate buvusi, bet kurią labai norėtumėte aplankyti?
– Yra. Šiuo metu, kai kalbamės, jau turėjau būti Brazilijoje. Trejus metus iš eilės bandau į ją pakliūti, bet kažkas vis sulaiko.
Vasarą patyriau traumą, todėl ir vėl neišvykau. Mano draugai jau ten, tad belieka tikėtis, kad gal bent vasario mėnesį aš ten kažkaip pateksiu, o jau patekusi kaituosiu ir tiesiog būsiu.
– Ar kada nors pagalvojote – „pavargau būti stipri“? Kaip elgiatės tomis dienomis, kai nebesinori dirbi lyderės režimu?
– Oi… Kas antrą dieną panašiai būna. Juk valdyti verslą labai sudėtinga ir iššūkių, mažesnių ar didesnių, netrūksta kasdien. Tada viską norisi mesti, tik, deja, neturi kam įteikti prašymo dėl išėjimo iš darbo (juokiasi).
Kaip nuo to atsiriboju? Pasipasakoju šeimai, artimiems draugams. Kitąsyk užtenka gerai išsimiegoti ir, žiūrėk, atsikeli – nebėra problemos.
– Ar kada nors jautėte, kad turėjote įrodyti savo gebėjimus labiau nei kiti tik todėl, kad esate moteris?
– NT ir investicijų srityje dominuoja vyrai. Tačiau aš savo moteriškumą priimdavau kaip privalumą. Man nelabai rūpėjo kitų nuomonė, nes priešakyje matydavau savo tikslą.
Todėl, manau, nereikia skųstis, kad vyrai mus engia, kad kažko neleidžia ar pan. Tiesa ta, kad visus dalykus mes susikuriame savo galvose.
Kadangi savo moteriškumą visuomet mačiau kaip privalumą, jis man taip ir veikė. Manau, tai požiūrio klausimas. Todėl moterims linkėčiau negalvoti, kad vyrai į jas žiūri kažkaip kitaip.
– Ką pasakytumėte 20-metei Viktorijai, jei galėtumėte su ja pasikalbėti šiandien?
– Hmm… Nežinau. Nuo mažumės esu svajoklė, todėl galbūt pasakyčiau: Viktorija, tu tik svajok ir dar didesnes svajones kurk!
– O kokia Viktorija buvo vaikystėje? Kas ją mokė finansinio raštingumo?
– Niekas. Visko pasiekiau pati. Visada buvau lyderė. Visų komandų kapitonė, klasės seniūnė, mokyklos prezidentė. Visur viską organizuodavau. Būdavau ta, kuri burdavo aplink save žmones ir nebijodavo prisiimti atsakomybės.
Apie verslumo gyslelę neseniai man priminė mama. Būdama paauglė turėjau pinigų skolinimo verslą – skolindavau juos už labai dideles palūkanas savo tėvams, tetoms, giminėms. Būdavo taip: paskolinu 50 litų, o prašau grąžinti visą 100.
Pati stebiuosi, nes racionaliai valdyti pinigus manęs niekas nemokė – tiesiog natūraliai taip išeidavo. Visada svajojau gyventi gerai, todėl žinojau, kad turiu gerai mokytis ir visko siekti pati. Juk tikėjimas savimi – tai kapitalas, kuris niekada nenuvertėja.
Naujausi komentarai