Valgyklos daugeliui asocijuojasi su neskaniu maistu, keistu į baldus įsigėrusiu kvapu ir vandeniu skiestu kompotu. Tačiau nustebtumėte sužinoję, kokių valgyklų sostinėje atrado dizainerė Indrė Klimaitė.

Penktadienį Gedimino pr. 27 bus pristatytas projektas, fotografijų paroda, "Kompotas – valgyklų gyvenimas". Jo iniciatorė I.Klimaitė įsitikinusi, kad žmonėms valgyklos siejasi su aliuminio šaukštais ir blogai įrengta ventiliacija. Tačiau dizainerė norėjo atskleisti visai kitokį tokių unikalių vietų vaizdą.

"Šiuo projektu norėjau parodyti, kad valgyklos ir jų gyvenimas yra saugotina tradicija ir kultūrinė vertybė šiandienėje Lietuvoje. Tai kaip maži muziejai, nukeliantys į XX amžių", – pasakojo organizatorė.

Ji pripažino, kad buvo nustebusi, kai Vilniuje surado apie 60-70 valgyklų, neskaitant mokyklinių.

"Iš tiesų visą informaciją apie valgyklas rinkau iš pažįstamų žmonių, draugų, nes interneto svetainėse buvo nurodytos vos penkios. Pripažinsiu, kad labai keistas jausmas apimdavo, kai paklausus žmonių, gal žino kokią valgyklą sostinėje, dauguma jų su švelnia ironija klausdavo, ar tokios dar apskritai egzistuoja", – projekto eigą prisiminė I.Klimaitė.

Dizainerės manymu, sostinėje neliko unikalių savitą aurą turinčių kavinių. Viskas, anot jos, per daug išpuošta, sutvarkyta, nudailinta, visur klesti restoranų ir kavinių tinklai, o juose nėra dvasios, asmeniškumo.

"Rasti valgyklas nebuvo lengva. Projektas užtruko apie pusę metų. Žinoma, tai varginantis darbas, nes gyvenu Olandijoje, todėl teko dažnai važinėti. Tačiau man tas laikas, praleistas valgyklose, buvo labai smagus ir netgi priminė vaikystę", – teigė projekto organizatorė.

Dizainerei teko gerokai pavargti, kol prisijaukino valgyklų žmones. Vieni jų griežtai atsisakydavo bendrauti ir pasakoti apie savo darbą, maistą ir kasdienybę, kiti apskritai nesuprasdavo projekto esmės. Tačiau geri norai ir užsispyrimas I.Klimaitei ir fotografei Isabellai Rozendaal (Olandija) padėjo pasiekti tikslą.

Paroda "Kompotas – valgyklų gyvenimas" veiks iki lapkričio 22 d.