Dvidešimt ketverių Kauno technologijos universiteto magistrantūros studentė Olesia Les Rusijos sostinėje vykusiame konkurse įvertinta specialiu prizu už geriausią moters kostiumo konstrukciją.

Konkurso atrankoje dalyvavo 265 dizaineriai iš viso pasaulio, tačiau į finalą pateko tik 24. Olesia sėkmingai kopia į mados olimpą ir tiki, kad šlovė ir pinigai jos niekada nepakeis.

– Prieš išvykdama į Maskvą dalyvavai konkurse Rygoje ir abiejuose sulaukei sėkmės Kaip tai įvyko?

– Kai rengiausi konkursui Rygoje, nesitikėjau, kad įveiksiu atranką Maskvoje. Anketą dalyvauti prestižiniame "The Kremlin Stars-2012" konkurse užpildžiau tarsi dalyvaučiau loterijoje.

Konkursas vyko viename Maskvos naktiniame klube. Jame praleidome visą dieną – nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Buvau pernelyg pavargusi ir apie jokius apdovanojimus negalvojau. Nustebau, kai skelbiant laureatus išgirdau savo pavardę. Tik vėliau suvokiau, kokie aukšti reikalavimai buvo taikomi visiems dalyviams. Jų konkurse dalyvavo išties daug. Į pusfinalį pateko 80 kolekcijų, į finalą – 24. Būti pastebėtam tarp tiek daug puikių kūrėjų – didelė garbė.

– Esi dar labai jauna, o jau sukūrei ne vieną kolekciją, tavo darbai gerai įvertinti ir perkami. Iš kur tokia sėkmė?

– Laimėti mane skatina šeima, jais džiaugiasi draugai, dėstytojai. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nesu patenkinta savo darbu, tačiau jo nesureikšminu. Tikrai jaučiuosi nejaukiai dėl tokio dėmesio. Kolekciją "Kubas" parengiau konkursui "Dizaino dienos" Kauno technologijos universitete. Eskizus nubraižiau važiuodama autobusu iš Kauno į gimtąjį Visaginą. Vėliau grįžusi namo parodžiau juos dėstytojai ir paklausiau, ar verta to imtis. Dėstytoja tam paskatino. Per dvi savaites pasiuvau penkis modelius. Savo kambaryje pati viską nufotografavau ir nusiunčiau komisijai. Ir gavau specialų prizą. Kiek vėliau pridėjau dar tris modelius ir taip "Kubas" pasirodė tarptautiniuose vandenyse, iš jų – konkurse Maskvoje, kur pelnė pripažinimą.

– Vieni menininkai negali kurti be tinkamos aplinkos, kiti – be svaigiųjų gėrimų ar mūzos. Tu kuri net autobuse?

– Mane įkvepia muzika. Ji gali viską apversti aukštyn kojomis, užlieti kūrybine banga. Sukuriu vieną kostiumą, kitą. Tai skatina, provokuoja grandininę reakciją. Štai ir vakar dirbau iki paryčių. Sukūriau suknelę. Mano fantazija ir smegenys nesąžiningai žaidžia su manimi. Aš noriu ilsėtis, o mintys apie naujus kūrinius nepalieka ramybėje. Tuomet galiu nevalgyti, negerti, paskęstu kūryboje, atsijungiu nuo pasaulio – dažnai negirdžiu net šalia esančio telefono, nematau, kas vyksta aplinkui mane.

– O kaip tavo studijos? Nevaržo kūrybos?

– Universitete mus moko sukelti sau įkvėpimą. Moko analizės, taisyklių, mados tendencijų. Aš viso to mokausi, o spontaniškoji mano dalis kartais ima ir prasiveržia. Nemanau, kad esu talentinga. Tiesiog darau tai, kas man patinka. Jei yra bent vienas žmogus, kuriam patinka mano darbai, esu laiminga. Kūryba ir jos įvertinimas – tai ne prizai ar titulai, o žmonių noras įsigyti mano darbų. Kai žmonės juos perka, mane apima toks jausmas, tarsi jie įsivaikina mano vaikus. Aš noriu, kad žmonės mano drabužius nešiotų ilgai ir su meile.