Garsiam televizijos žurnalistui Vidui Mačiuliui sausis – ypatingas mėnuo. Neseniai atšventęs savo 70 metų jubiliejų, sausio 24 d. jis paminėjo ir 1 000-ąją savo laidą "Krepšinio pasaulyje".

– Turbūt puikiai pamenate savo pirmąją laidą?

– 1992-ųjų sausio 11 d. Nuo 1992 m. iš Kauno per tuometį Ostankino televizijos kanalą transliavome kanalą LTV-2. Mums reikėjo laidų. Rengėme ir laidą "Sekmadienio rytas".

Laidos apie krepšinį pradžia – pokalbis su krepšinio žinovu a. a. Arūnu Pakula ir fizinio pasirengimo treneriu Aleksandru Kosausku. Jie grįžo iš Ispanijos, ACB žvaigždžių dienos, kur naudingiausiu žaidėju buvo pripažintas Arvydas Sabonis. Beje, tuomet gautą automobilį padovanojo savo žmonai Ingridai.

Tą dieną jie tiesiai iš oro uosto atvyko į studiją, atsivežė vaizdo kasetę. Apie mūsų pokalbį neskelbė ir televizijos programoje, kalbėjomės pustrečios valandos apie krepšinį, Sabonį, Ispaniją.

Baigdamas pokalbį A.Kosauskas sako: "Sveikinu, Vidai, su pirma laida apie krepšinį." Pasimaiviau, bet po to galvoju: "Kodėl ne? Nes Sporto halėje dariau laidą radijui "Time Out".

Kodėl laidą pavadinau "Krepšinio pasaulyje"? Tuomet A.Pakula ir Rolandas Maskoliūnas išleido tris žurnalo numerius apie krepšinį tokiu pavadinimu, bet dėl finansinių sunkumų leidybą nutraukė. Tačiau Arūnas mielai leido naudoti šį pavadinimą.

300-oji laida išėjo po penkerių metų, ją minėjome "Ragutyje", o 2001 m., kai išėjau iš LTV, buvo 500-oji laida.

– Skaičiavote, kiek per tą laiką buvo pašnekovų?

– O, Jėzau, daug, apie 5 000? Kažkas suskaičiavo, kad peržiūrėti visas laidas dabar prireiktų 21 paros. Nežinau, ar dabar kažkas iškentėtų. Ir man pritrūktų kantrybės. Bet nuo gruodžio laidos penkiskart geresnės ir įdomesnės, nes turiu puikų, daugiau nei 20 metų "Žalgiriui" atidavusį režisierių Kęstutį Bražiūną.

– Atsimenate visas laidas? Tarkime, 312-ąją ar 665-ąją?

– Oi, ne! Bet paglostė savimeilę, kai neseniai "Žalgirio" televizijos laidoje Šarūnas Jasikevičius, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Paulius Jankūnas negailėjo komplimentų ir puikiai prisiminė savo pirmuosius interviu. Specialiai tikrinau archyvą laiką – ir jie buvo teisūs! Kartais žurnalistams krepšininkus reikia paglostyti kaip katinus, nusižeminti, bet jei jie puikiai atsimena net laiką – vadinasi, ir jiems malonu?

– Pirmas kalbinote ir Arvydą Sabonį, Joną Mačiulį. Pastarojo komentaras klajojo ir socialiniuose tinkluose.

– (Juokiasi.) Mačiau. Ir Jankūną, ir iš JAV grįžusį, ten besimokiusį Martyną Pocių.

– Koks įdomiausias ir linksmiausias pašnekovas?

– Jonas Valančiūnas iš jaunųjų ir – ypač dabartinis – Arvydas Sabonis. Jonas ir vaizdo kamerą paėmė į rankas – paprastas, draugiškas.

Oi, prisiminiau, Londone filmavo ir Sabonis – ten vyko vietos lietuvių krepšinio taurės varžybos. Beje, nustebau, kad gerai filmavo.

Neseniai sausio laidą vedė sausio 7 d. gimęs Edgaras Ulanovas.

– Kai kurie žurnalistai iš A.Sabonio net bijodavo imti interviu, nes jis nevengdavo ironijos, yra tiesus ir nemėgsta kvailų klausimų ir nepasirengusių žurnalistų.

– Su juo nebuvo sunku. Tik pirmą kartą, tuomet jam tebuvo penkiolika metų, sunkiai pavyko prakalbinti interviu radijo laidai. Žaidė jis "Žalgirio" dubleriuose.

– Koks "Krepšinio pasaulyje" interviu patiko jums pačiam?

– Su Vladu Garastu – puikūs atsakymai, palyginimai, šviesus protas, intelektas, reikiamai panaudoja Winstono Churhillio ar kito garsaus žmogaus citatą. Labai noriu sukurti apie jį filmą. Deja, trūksta finansų.

– Jūsų archyve daug unikalių istorinių krepšinio kadrų. O kuris krepšinio įvykis jums yra įsimintiniausias?

– Kai "Žalgiris" Belgrade laimėjo Europos taurę, pateko į "Eurolygą" ir tapo jos čempionais.

– Ką iš to, kas nepateko į jūsų laidą, prisimenate skaudama širdimi?

– Kai Kauno "Žalgiris" Liublianoje žaidė su vietos "Olimpija". Priėjo Babtuose gimęs vietos lietuvis, bankininkas, ir sako – gal norite padaryti interviu su Slovėnijos prezidentu? Jis – arenoje. Šis labai draugiškai apsikabino, patenkintas, nieko nesibaimindamas pakalba, turi savo nuomonę – pavyzdys mūsų vadovams, kurie bijo kalbėti nepasirengę. Peržiūriu viešbutyje įrašą – jo nėra. Paaiškėjo, kad, eidamas susitikti su juo, netyčia įjungiau vaizdo kamerą, o pradėdamas interviu iš jaudulio išjungiau, manydamas, kad įjungiu.

– Nedėkingiausias pašnekovas?

– Gintaras Einikis, nors jis šiltai pasveikino mane su 70-uoju gimtadieniu. Pernai sutarėme interviu. Atėjo laiku, neapsvaigęs, blaivus, kad ir ką apie jį kalbėtų. Bet kai paklausiau, kokį jausmą dabar kelia prisiminimai, kai tapo čempionais, jo akys – pilnos ašarų. "Atleisk, Vidai, negaliu", – tepasakė.

Kai Ingrida, būsimoji A.Sabonio žmona, tapo "Gražiąja vilniete", ją nutarėme pasveikinti Kauno sporto halėje. Galvoju, jei paprašysiu ją išvesti į salę A.Sabonį, šis pasiųs mane toli, tad paprašiau G.Einikio. Gintaras sutiko, bet sako: "Salėje mano mergina, kas bus?" Nuraminau, kad pakils jo vertė ir Gintaras gražiai priklaupė, pabučiavo į ranką ir pristatė žiūrovams Ingridą.

Po to Arvydas sako: "Kodėl Pukis?" Sakau: "O kaip tu būtum reagavęs, jei būčiau paprašęs tavęs?" Arvydas nurimo ir paprašė ją pakviesti į restoraną "Žalias kalnas". Deja, tuomet Ingridos neišleido organizatoriai.

– Skaičiavote, kiek turite archyvo?

– Oi, velnias žino. Bet po mano mirties atvažiuos savivartis, išmes juos pro langą ir sulygins su žeme.

– 1 000 laida pakėlė kartelę – kiek laidų dar svajojate sulaukti?

– Ulanovas palinkėjo sulaukti sau 1 500. Nežinau, nežinau. Bet norisi įrašyti krepšininkų mintis ir prieš rungtynes, ir po jų. Noriu, kad tai liktų ateities kartoms. Ne tik vaizdai, kai kažkas meta ar perduoda kamuolį. Nors žaidimas dabar ir seniau labai skiriasi. Žiūrėjau 1986 m. įrašą, kai "Žalgiris" žaidė Tarpkontinentinėje  taurėje. Teneužpyksta tuomečiai žalgiriečiai, bet anų laikų "Žalgirio" žaidimas dabar atrodo kaip sulėtintas filmas.

– Jums brangesnis 70-asis gimtadienis ar 1 000-oji laida?

– Ir gimtadienis, ir laida – niekis. Bet Sausio 13-osios naktį neišeidamas iš studijos dirbau beveik dvylika valandų ir patekau į Lietuvos rekordų knygą. Tai daug svarbiau ir brangiau.

Sausio 11 d. gimė laida, sausio 24 d. išėjo 24-oji laida, sausio 13-ąją pasiekiau šį rekordą televizijoje, sausio 18 d. gimiau, sausio 25 d. kapinėse uždegiau žvakutę – būtų suėję 75 metai mano broliui. Sausis man ypatingas. Turbūt ir mirsiu šį mėnesį.