Žaviausia žaidėja

“Žvaigždžių dienoje“ krepšininkei Kristinai Ūsaitei suteiktas žaviausios žaidėjos titulas jos draugams tapo puikiausia proga erzinti merginą ir traukti per dantį jos grožį. Jau aštuoniolika metų krepšiniu serganti klaipėdietė nesupranta, kodėl būtent ji pelnė šį titulą, ir tikina, kad savo išvaizdai skiria nedaug dėmesio. Du grožio ginklai, kuriais ji nuolat naudojasi, - soliariumas ir didžiulis kiekis kokybiško pienelio kūnui.

Titulas nustebino

K.Ūsaitė teigė, kad žaviausios žaidėjos titulas, suteiktas jai praėjusį sekmadienį Vilniuje vykusios Lietuvos moterų krepšinio lygos „Žvaigždžių dienoje“, ją labai nustebino. Klaipėdos „Lemminkainen“ ekipos puolėja net neišgirdo, kai renginyje buvo pranešta, jog ji pelnė tokį pripažinimą.

„Būtų bent kas įspėję, kad tokie rinkimai vyks, būčiau gražiau pasidažiusi ar plaukus kitaip susišukavusi, o dabar... Negalvojau apie tai, kaip atrodau krepšinio aikštelėje“, - tikino klaipėdietė.

K.Ūsaitė pasakojo, kad paprastai prieš krepšinio varžybas visada pasidažo blakstienas, o kartais akis paryškina ir nežymiu kontūru. Pudra ir lūpdažiai ant krepšininkių veidų ilgai nesilaikytų – aikštelėje merginos nuolat prakaituoja.

Komandos „Lemminkainen“ puolėja prisiminė ir situaciją, kai po rungtynių teko šluostytis nutekėjusį blakstienų tušą. Tada per vienas varžybas ji du kartus gavo į nosį. Grįžusi į rūbinę K.Ūsaitė nepasidžiaugė, pamačiusi savo atvaizdą veidrodyje – nosis buvo ištinusi, o paakiuose juodavo tušo ratilai.

Žaidžia nuo 7 metų

K.Ūsaitė krepšinio treniruotes pradėjo lankyti jau pirmoje klasėje. Tada jos pirmasis treneris Jonas Kuliešius atėjo į mokyklą, liepė atsistoti visoms klasės mergaitėms ir pirštu dūrė į dvi iš jų. Vos septynerių metų sulaukusi mergaitė pradėjo žaisti žaidimą, kuris ilgainiui tapo jos gyvenimo būdu, aistra ir mėgstamu darbu.

K.Ūsaitė dar bent penkerius metus norėtų žaisti krepšinį, nors neslepia, kad anksčiau ne kartą galvojo mesti šį užsiėmimą. Ji prisipažįsta, kad profesionalios krepšininkės gyvenimas nėra lengvas. Tenka treniruotis 1-2 kartus per dieną, laikytis dienotvarkės ir režimo, o po kai kurių varžybų grįžusi namo ji porą valandų negali atsistoti nuo lovos – nėra jėgų. Dvidešimt penkerių metų merginos kūnas būna nuolat nusėtas mėlynių, o krepšinio sezono metu nueiti pasilinksminti į klubą ji negali.

Mergina yra žaidusi Klaipėdos krepšinio komandoje „Žuvėdra“, vėliau „Lietuvos telekomo“ ekipoje, o pastaruosius trejus metus keliose Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų komandose. Į Klaipėdą sugrįžusi praėjusių metų rugpjūtį, keletą mėnesių pailsėjusi, ji pradėjo žaisti uostamiesčio „Lemminkainen“ komandos puolėja.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate dalyvaujanti komanda praėjusiais metais buvo šešta iš šešių, o šiemet „Lemminkainen“ palypėjo vienu laipteliu – iš 6 komandų klaipėdietės pelnė penktąją vietą.

Gyveno Amerikoje

Po vienos krepšinio stovyklos Šilutėje krepšininkę ir jos draugę Dianą Gabalytę į Ameriką pakvietė vienas tenykščio universiteto treneris. Nors iš pradžių K.Ūsaitė net nesvarstė galimybės išvažiuoti iš Lietuvos, kilus konfliktui su komandos „Žuvėdra“ treneriu, ji pasiryžo išmėginti laimę.

„Žuvėdra“ merginai iki šiol liko skolinga apvalią sumą pinigų.

Įstojusi mokytis į Virdžinijos valstijoje esantį Liberti universitetą, K.Ūsaitė žaidė universiteto moterų krepšinio komandoje. Jai ir jos draugei buvo apmokėtos mokslo, pragyvenimo ir maitinimosi išlaidos.

Po metų merginos galėjo dirbti po 20 valandų per savaitę. Universiteto administracijoje K.Ūsaitė padėdavo tvarkyti įvairiausius dokumentus ir užsidirbdavo pinigų pragyvenimui.

Pati krepšininkė ir dabar dar negali patikėti, kad ryžosi važiuoti į svetimą šalį, neišmanydama nei jos kultūros, nei kalbos. Atvykusi į valstijas angliškai ji temokėjo keletą žodžių.

Pasiilgo saldainių

Angliškai klaipėdietė pramoko per pusmetį. Ji kasdien ištisas valandas sėdėdavo su tekstais ir žodynais bei lankė papildomas anglų kalbos pamokas. Dabar klaipėdietė juokauja, kad angliškai tik disertacijos neparašytų – ji laisvai kalba ir rašo šia kalba.

Nors per trejus metus K.Ūsaitė priprato prie JAV įprasto bendravimo, maisto ir didžiulių išpardavimų parduotuvėse, gyventi neribotų galimybių ir kontrastų šalyje ji nenorėtų. Klaipėdietė ketina tik retkarčiais aplankyti ten gyvenančius draugus.

Ji tikina pasiilgusi tik draugų ir kai kurių rūšių saldainių, salotų padažų bei dar kelių specifinių amerikietiškų maisto produktų, kuriuos spėjo pamėgti. Ilgesys Amerikai jos nekankina. Tiesa, krepšininkė neslėpė, kad šią žiemą Klaipėdoje jai reikėjo iš naujo adaptuotis ir prie mūsų klimato. Džordžijoje, kur ji gyveno ir žaidė krepšinį, žiemą žemiausia temperatūra siekė 0 laipsnių.

Priprato prie sijonų

Universitetas, kuriame klaipėdietė mokėsi, buvo krikščioniškos pakraipos, todėl mergina priprato ir prie dar vieno netikėto dalyko. Ji išmoko dėvėti sijonus. Su kelnėmis arba džinsais ateiti į universitetą buvo draudžiama. Tiesa, studenčių dėvimi sijonai jokiu būdu negalėjo būti aukščiau kelių. Grįžusi į Klaipėdą ir pabandžiusi dėvėti trumpesnius sijonus, K.Ūsaitė dar ilgai nejaukiai jautėsi – tarsi darydama nuodėmę.

Artėjančios Velykos krepšininkei taip pat primena kai kuriuos Amerikoje išgyventus įvykius. Mergina iki šiol negali pamiršti savo sutrikimo, kai, atvažiavus į trenerės namus švęsti Velykų, jai į rankas buvo įbruktas pintas krepšys ir liepta ieškoti kiaušinių. Pasirodė, kad visi svečiai po nuosavų namų kiemą ieškojo plastmasinių, saldainių pribertų kiaušinių, o tikrų vištos kiaušinių per šventę niekas net neparagavo.

Įsimylėjo juodaodį

Nors dabar žaviausios krepšininkės širdis laisva, Amerikoje ji buvo įsimylėjusi penkeriais metais vyresnį juodaodį krepšininką. Beveik dvejus metus trukusi klaipėdietės ir Deriko Vaito draugystė nutrūko, kai ji susiruošė grįžti namo į Klaipėdą.

Pora dar mėgino atgaivinti santykius, kai D.Vaitas keliems mėnesiams atvažiavo žaisti krepšinio Klaipėdos „Naftos-Uni-Laivitės“ komandoje. Juodaodžiui pritapti Lietuvoje nekaip sekėsi, todėl jis grįžo atgal į valstijas. Krepšininkė tikino, kad Klaipėdoje su Deriku ją siejo tik draugiški santykiai, meilė jau buvo išvėsusi.

Dievina krepšinį

Sugrįžusi į Klaipėdą ir susitikusi su „Lemminkainen“ trenere Ramune Kumpiene, K.Ūsaitė nusprendė pasilikti Lietuvoje. Ji tikina, kad svarbiau yra ne pinigų suma, kurią gauni dirbdamas mėgstamą darbą, o tai, ar ten, kur esi, jautiesi laimingas.

K.Ūsaitė patikina, kad džiūgauja, jog mylimą darbą gali dirbti gimtajame mieste, kur jos laukė nemažai senų draugų. Be to, ji jau jaučiasi pritapusi ir prie komandos bei suradusi joje draugių.

„Kol kas viskas gerai. Kadangi gyvenu šia diena, nežinau, ar ir rytoj bus taip pat. Jei gerai šiandien, aš laiminga“, - sakė žaviausia krepšininkė.