Oda bėga šiurpuliukai, akyse kaupiasi pasididžiavimo ašaros, o gerklę gniaužia tarsi koks gumulas – tokiomis emocijomis dar ir šiandien sakosi gyvenantys sirgaliai, Rusijos sostinėje stebėję sidabrinį sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" skrydį.

Devyniese peršaukė visą salę

Traukiniu iš Rygos į Maskvą šimtus kilometrų sukorusi aštuonių klaipėdiečių komanda svečioje, tačiau ne itin svetingoje šalyje šokėjams tapo stipriu moraliniu palaikymu.

Prie nuolat Lietuvos vardą skandavusios bei trispalvėmis "apsiginklavusios" sirgalių iš Klaipėdos saujelės ilgainiui prisijungė ir gausios kitų žiūrovų pajėgos.

"Prieš mus sėdėjo dvi olandų sirgalių eilės. Kai "Žuvėdros" pirmoji komanda finale baigė pasirodymą, jie atsistojo ir mus sveikino su pergale. "Žuvėdra" akivaizdžiai buvo lyderė, čempionė. Ir kai pirmąją vietą paskelbė Rusijai, mes vis tiek sugebėjome peršaukti – "Lietuva!", o olandai mums padėjo", – prisiminusi šypsojosi klaipėdietė verslininkė Laima Stuopelienė.

Čempionato pasirodymus moteris stebėjo su ypatingu jauduliu – antrojoje "Žuvėdros" komandoje šoka jos dukra.

"Maskvoje prie mūsų prisijungė dar vienos šokėjos mama, tad jau buvome devyniese. Jei mūsų būtų buvę dešimt, tikrai visą salę būtume peršaukę – buvome labai matomi", – antrino L.Stuopelienės bendražygė Rasa Žvaginienė.

Ragino pagerbti saviškius

Pasaulio čempionate Vokietijoje dalyvavusias klaipėdietes Rusijoje stebino daug kas, tik ne tai, jog visa galva už savo konkurentus pranašesnė "Žuvėdra" netapo čempione.

"Iš anksto žinojome, kad mūsiškiai neužims pirmosios vietos. Nors buvome tam moraliai nusiteikę, be abejo, buvo apmaudu. Bet mes guodėmės tuo, jog užėmėme pirmąją vietą, tik davė antrąją", – kalbėjo L.Stuopelienė.

Palyginti su čempionato šeimininkais, aistringai už savo komandą sirgę lietuviai turėjo atrodyti it baltos varnos.

"Rusai pakankamai santūriai reiškė savo emocijas, ne taip, kaip įprasta pas mus ar kitose Vakarų valstybėse. Galbūt todėl, kad sportiniai šokiai Rusijoje nėra populiarūs, – spėliojo L.Stuopelienė. – Beje, kai pasirodė mūsiškiai, visa salė atsistojusi plojo. O kai sušoko rusai, vedėjas ėmė raginti: "Gal galite pagerbti mūsų komandą?" Niekada tokių dalykų niekur nereikia prašyti."

Pašnekovės neslėpė kartėlio, jog tiek šokėjai, tiek treneriai metai iš metų priversti taikstytis ne tik su tendencingu vertinimu.

Klaipėdietės pasakojo, jog po alinančios kelionės autobusu Maskvoje "Žuvėdros" šokėjų ir trenerių laukė akibrokštas – skirtingai nei rusų ir vokiečių komandos, lietuviai buvo apgyvendinti ne tame pačiame viešbutyje šalia čempionato arenos, tačiau už 20 km.

Ištrėmė specialiai?

"Tai buvo tarsi pasityčiojimas. Mūsų vaikai buvo priversti keltis gerokai anksčiau, 5 val. ryto, kad suspėtų tinkamai pasiruošti pasirodymui. O pasibaigus čempionatui net neturėjome galimybės padėkoti šokėjams, treneriams, pasveikinti juos. Galėjome tik pamojuoti ir išlydėti į viešbutį, kai šalia siautė ir šventė rusų ir vokiečių komandos. Niekur civilizuotame pasaulyje tokių dalykų nėra. Komandos, metų metus patenkančios į finalą, turi gyventi vienodomis sąlygomis", – kalbėjo L.Stuopelienė.

Pašnekovės pasakojo, jog ne tik Lietuvos sirgalius, dėmesiu ir parama niekada nelepinamus "Žuvėdros" šokėjus, vadovus, bet turbūt ir daugelį žiūrovų salėje sujaudino Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje gestas – sveikindamas trenerę Skaistutę Idzelevičienę Antanas Vinkus priklaupė.

"Jis pats vėliau prisipažino, jog nusižengė protokolui. Bet tai buvo labai gražus gestas. Ambasadorius abi komandas ne tik pasveikino, bet ir pakvietė pas save į svečius", – prisiminė L.Stuopelienė.

"Gaila, kad mūsų šokėjai yra tokie nuskriausti, užmiršti ir nevertinami – jie kruvinai dirba ir garbingai garsina Lietuvos vardą. Tačiau tokio dėmesio kaip krepšininkai niekada nenusipelno", – apmaudo neslėpė R.Žvaginienė.

5 dienos – lyg 5 mėnesiai

Puikiai pasirodžiusi ir penktąją vietą čempionate užėmusi "Žuvėdros" pamaina – antroji komanda sulaukė replikų dėl moraliai pasenusių suknelių.

"O ką daryti – net tam nėra pinigų. Kitas Europos čempionatas vyks Tiumenėje, bet mūsų komanda jame turbūt nedalyvaus, nes neturės už ką ten nuvažiuoti", – apgailėtiną šokėjų situaciją įvertino L.Stuopelienė.

Pašnekovės prisipažino kol kas neprarandančios vilties ir jau juokais planuoja kelionę į tolimąjį Rusijos miestą.

"Į Maskvą mūsų išvyka truko vos 5 dienas, bet atrodė, kad Klaipėdoje nebuvome kokius penkis mėnesius. Ačiū likimui, kad galėjome tai sau leisti ir pasisemti stiprių emocijų, manau, kad ir mūsų palaikymas komandai buvo labai reikalingas", – sakė L.Stuopelienė.

Bemaž po dvidešimties metų pertraukos į Rusijos sostinę nuvykę klaipėdiečiai spėjo apsilankyti Didžiajame teatre, pasivaikščioti po miestą. Pirmieji įspūdžiai – Maskva pagražėjusi, tačiau daug nešvaros, o žmonės pikti, liūdni, pavargę, nepaslaugūs.

"Toks jausmas, tarsi laiku nukeliavome atgal", – pripažino R.Žvaginienė.

"Išties pajutome, kad Maskva yra brangiausias pasaulio miestas, nes kavos už 20 litų neteko gerti net Eliziejaus laukuose Paryžiuje", – juokavo L.Stuopelienė.