Šį antradienį 19.30 val. LRT socialinės dokumentikos laidoje „Emigrantai“ – istorija apie atimtus vaikus Anglijoje. Jeigu ne pastarųjų mėnesių įvykiai Norvegijoje, kai emigrantės iš Lietuvos ėmė viešinti atimamų vaikų istorijas, ši į Angliją emigravusi moteris būtų tylėjusi. Bet išgirdusi, kaip žiauriai mažyliai atskiriami nuo mamų, Ingrida Jonikienė pratrūko. „Tos istorijos atvėrė senas žaizdas“, – sako ji.

Ingrida su vyru Povilu ir dviem nepilnamečiais sūnumis, suvokę, kad Marijampolėje pragyventi darosi vis sunkiau, išvyko laimės ieškoti į Angliją, Linkolnšyro grafystėje esantį Grantamo miestelį. Tiesa, pirmiausia apsižiūrėti išvyko vyras, po pusmečio atvyko Ingrida, vaikus palikusi savo tėvams. Moteris Grantame darbo nerado, tačiau, pabandžiusi laimę gretimuose miesteliuose, atrado vietą saldumynų kepykloje, dar vadinamoje saldumynų fabriku. Mat darbas išties kaip fabrike – Ingrida dirbo linijos darbuotoja.

Praėjus keturiems mėnesiams, šeima į Angliją atsivežė abu savo sūnus. Ingrida buvo įsidarbinusi per agentūrą, o tai reiškia, kad į darbą gali iškviesti bet kada. Na, o jeigu dažnai atsisakysi, gali netekti darbo vietos. Trečią dieną po vaikų atvažiavimo Ingridą iškvietė į darbą. Moteris, vaikus saugiai palikusi vienus namie, išėjo. Sugrįžus po darbo dienos, vaikų jau neberado.

Tą pačią dieną atvyko vaikų teisių darbuotojai ir paaiškino, kad vaikai paimti ir pristatyti globėjai. Darbuotojai leido motinai parašyti laišką vaikams. Ingrida plyštančia širdimi parašė, kad vaikai nesijaudintų ir  kad tai puikus šansas jiems išmokti anglų kalbą. Kitą dieną tėvams suorganizuotas susitikimas su vaikais. Pasirodo, skundą vaikų teisių tarnybai pateikė paštininkė iš kabelinės televizijos, kuri vaikšto po namus ir tikrina, ar žmonės naudojasi kabelinės televizijos paslaugomis.

Lietuvės byla buvo išnagrinėta skubos tvarka. Pranašumą Ingridai suteikė tai,  kad ji nebuvo priešiškai nusiteikusi ir kad viso proceso metu glaudžiai bendradarbiavo su pareigūnais. Siaubingą savo patirtį Ingrida paviešino vien tik tam, kad nuramintų į panašią situaciją Norvegijoje patekusias tautietes. „Privalote gyventi pagal tos šalies įstatymus, jeigu norite ten likti“, – sako moteris.

Kita istorija iš vienos švariausių ir brangiausių Europos šalių – Šveicarijos. Iš Jurbarko kilęs Jonas Voroneckas – diplomuotas operos solistas, bet dar jis turi ir ekonomisto diplomą. Prieš ketverius metus dirbo renginių vedėju, vestuvių muzikantu ir netgi vadybininku. Šiandien Jonas – auklėtojas gydomosios pedagogikos institute. Vyras neslepia, kad emigracijoje Šveicarijoje jaučiasi daug tvirčiau, nei bandydamas išgyventi Lietuvoje.