Sporto treneriu dirbantis Aleksandras dešimt metų gyveno ir treniravo žmones Anglijoje. Kaip sakė, ieškojo geresnio gyvenimo. Dabar jau metai, kaip grįžęs į Lietuvą, ir to nė kiek nesigaili.

„Gailiuosi, kad negrįžau anksčiau“, – teigė sporto treneris Aleksandras Marjenkovas.

Nors iš pradžių dėl karantino buvo sunku, Aleksandras tikino, kad uždirbti gerai galima ne tiktai Didžiojoje Britanijoje, bet ir Lietuvoje.

„Pasistengus, galima netgi ir daugiau uždirbti – tiktai noro turėk, laiko ir pastangų“, – užtikrintai kalbėjo pašnekovas.

Tačiau Aleksandras grįžo ne dėl pinigų.

„Grįžau dėl vaiko, tėvų, dėl savęs. Visą laiką norėjau, jaučiau, kad gerai kažkur, bet kai grįždavau vasarą arba žiemą namo, važiuoju per visas pažįstamas gatves, susitinku su draugais – mano, mano čia“, – jausmų tėvynei neslėpė Aleksandras.

Tokių kaip Aleksandras, kurie nusprendė grįžti į Lietuvą, kasmet vis daugiau, tačiau kur kas mažiau žmonių Lietuvą nusprendžia ir palikti. Šiemet grįžtančių ir išvykstančių Lietuvos Respublikos piliečių skaičiai per vienuolika mėnesių – panašūs.

Lietuvių emigracijos statistika/Stop kadras

Ekspertų teigimu, uždarbio dydis – vienas svarbiausių motyvų išvykti svetur. Bet ir tie atlyginimų skirtumai tarp Lietuvos ir Vakarų Europos mažėja.

„Kurį laiką gyvenant ir gaunant didesnį atlyginimą paaiškėja, kad gyvenime ne vien tik atlyginimas svarbu. Tai ir socialiniai ryšiai, ir poilsio galimybės, ir draugai, ir giminės, ir savas kraštas“, – teigė demografas Donatas Burneika.

Tačiau, anot demografo, būna ir taip, kad į savo gimtąją šalį sugrįžę žmonės apsisuka ir vėl keliauja laimės ieškoti svetimose šalyse. Labai dažnai nuo didmiesčių nutolusiems Vakarų Lietuvos gyventojams, kurie, pavyzdžiui, nebenori gyventi provincijoje, Londonas jau savesnis nei Vilnius arba Kaunas.

„Tikrai ne visiems pavyksta, ne visi įsitvirtina, ne visi randa tai, ką paliko – jau jų draugų galbūt nebėra išlikusių, giminių, gal ir tas kraštas kitoks“, – aiškino D. Burneika.

Tikrai ne visiems pavyksta, ne visi įsitvirtina.

Kad bokso kriaušę pagauti lengviau nei laimę tėvynėje, sako ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, tačiau pagrindinės priežastys, kodėl žmonės nebenori grįžti į Lietuvą – paprastos.

„Ir studijos, ir karjeros galimybės, tačiau šeimas su vaikais labai dažnai sustabdo švietimo sistema ir skirtingos mokyklos, bendrojo lavinimo programos, todėl jie nori, kad vaikai pabaigtų mokslus arba bent jau mokyklą toje šalyje, kurioje jie yra. Tada sugrįžti į Lietuvą vaikams jau čia studijuoti arba, aišku, pratęsti mokslus savarankiškai“, – kalbėjo A. Černiauskaitė.

Tačiau Aleksandras dvejojančius ragino nebijoti.

„Jeigu jaučiat viduje, kad tikrai norite, darykite, nes aš padariau – po dešimt metų grįžau ir tikrai dabar galvoju, kodėl aš negrįžau anksčiau“, – nedrįstančius grįžti į Lietuvą tautiečius drąsino A. Marjenkovas.