Agentūros duomenimis, 2023 metais iš Lietuvos emigravo 12 tūkst. užsienio ir 10 tūkst. Lietuvos piliečių.
Palyginti su 2022 metais, emigravusiųjų skaičius padidėjo 44 proc., tuomet išvyko 15,3 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Pagrindinės emigracijos kryptys išlieka tos pačios – Ukraina, Jungtinė Karalystė, Baltarusija, Norvegija ir Vokietija. Lietuvos piliečiai daugiausia vyko į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją, užsienio piliečiai – į Ukrainą ir Baltarusiją.
Praėjusiais metais į Ukrainą išvyko 8 tūkst., į Baltarusiją – beveik 2 tūkst. gyventojų. 2022 metais atitinkamai šie skaičiai buvo 4,6 tūkst. ir 2,7 tūkstančio.
Pernai Lietuva sulaukė mažiau imigrantų – imigravo 66,9 tūkst. žmonių, 2022 metais šis skaičius siekė 87,4 tūkst. žmonių.
2023 metais 75 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 25 proc. – Lietuvos piliečiai.
Sociologas Daumantas Stumbrys sako, kad imigracijos srautai nėra stabilūs – jiems įtaką daro geopolitinė situacija rytuose.
„Mes tikrai matome padidėjusius imigracijos srautus, bet klausimas, kiek jie yra tvarūs, kiek jie ilgalaikiai, nes mes žinome, kad jie yra susiję su karu Ukrainoje, su kitais procesais Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, kitose posovietinėse šalyse“, – spaudos konferencijoje antradienį komentuodamas 2023 metų Lietuvos ekonomikos rezultatus sakė D. Stumbrys.
Didžioji dalis užsieniečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų posovietinių valstybių. Daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos.
Agentūros teigimu, pernai grįžo 6 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau, negu jų išvyko iš šalies. 2022 metais atvykusiųjų buvo 7,6 tūkst. daugiau nei išvykusiųjų.
D Stumbrys pažymėjo, kad jau keli metai iš eilės lietuvių imigracijos ir emigracijos tendencijos gerėja.
„Kalbant apie Lietuvos piliečių migracijos požymius, tai galime pasidžiaugti kad keli metai iš eilės mes turime daugiau grįžtančių nei išvykstančių Lietuvos piliečių“, – sakė D. Stumbrys.
„Bet vis tiek, išeina per metus 10 tūkstančių (emigravusių lietuvių – BNS), tai yra sąlyginai didelis skaičius, nes per metus gimsta 20 tūkstančių, tai pusė tiek išvyksta“, – pridūrė sociologas.
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,5 tūkst. nuolatinių gyventojų – 29 tūkst. arba 1 proc. daugiau negu prieš metus.
Naujausi komentarai