Pakeitė šalį – ne darbą

„Mano vyras – italas, tiesa, ne milanietis, o sicilietis, dar vaikystėje su tėvais atsikraustęs į Milaną, – pasakoja lietuvė. – Susipažinome per vieną mano draugę, kuri jau gyveno Italijoje. Taip prasidėjo nuotolinis bendravimas, susirašinėjimas, paskui – susitikimai Milane ir Klaipėdoje. Beveik po penkerių metų pažinties nusprendėme pabandyti gyventi kartu. Dar iki pažinties su dabartiniu vyru Milane lankiausi ne kartą, miestas man labai patiko.“

Palikusi Lietuvoje savo namus, puikų darbą, artimuosius, moteris ėmėsi kurti naują gyvenimą. Baigusi vokiečių filologijos ir turizmo vadybos studijas, Lietuvoje ji dešimt metų dirbo turizmo srityje, buvo vokiečių turistų gidė ir kelionių vadovė. Tad atvykusi į Italiją nusprendė toliau dirbti gidės darbą – susitvarkė tam reikalingus dokumentus, mokėsi ir laikė egzaminus gido kvalifikacijai gauti.

Lina Markauskienė / L. Markauskienės asmeninio archyvo nuotr.

„Nepaisant, kad mano lietuviškas gido diplomas buvo pripažintas, turėjau mokytis Italijos ir Milano istorijos. Tai suprantama, jeigu nori pažindinti su Italijos miestu čia atvykstančius turistus“, – sako Lina.

Požiūris: L. Markauskienės teigimu, klysta manantys, kad Milane dėmesio verta tik Katedra, vienas žinomiausių ir didžiausių gotikinio stiliaus statinių pasaulyje./ L. Markauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovė neslepia – Italijoje reikėjo laiko adaptuotis, suprasti, kaip veikia itališka sistema. Nervino netgi tai, kad vietiniai nežino, kur yra Lietuva, kad ji priklauso ES, – neretai vis dar priskiria Rusijai. Tad tenka ir edukuoti žmones, pasakoti apie Lietuvą.

„Įsitraukusi į darbą mažiau galvojau apie namus. Veikla išgelbėjo nuo nostalgijos. Tačiau aš vis dar dirbu ir Lietuvoje su vokiečių turistais, tad dažnai skraidau į gimtąją šalį“, – sako lietuvė.

Miestas metropolis

Lina teigia, kad Milaną, prieš atvykdama gyventi, jau buvo pažinusi, čia jautėsi labai gerai, laisvai. Tai įvairiapusis miestas metropolis. Čia daug meno, mados, įdomi jo istorija, maistas, žmonės.

Milanas – brangus miestas, bet iš Lietuvos atvykę turistai sako, kad kainos visai nestebina ir nebaugina, nes panašios yra Vilniuje.

„Sakau, kad nereikia Milane ieškoti Romos, Venecijos, Florencijos, bet vis dėlto... Milanas buvo Vakarų Romos imperijos sostinė ir toks pat gražus kaip Roma, tik karai sugriovė miestą. Milanas buvo išvagotas kanalų kaip Venecija, bet vėliau jie buvo užkasti ir liko tik didysis kanalas – Navigli Grande, kanalas Pavese ir uostelis Darsena. Milane dirbo žymiausi renesanso menininkai iš Toskanos, tokie kaip kaip Leonardo Da Vinci, Donatas Bramante, o meno galerijos „Brera“, „Ambrosiana“, „Galleria D’Italia“ eksponuoja žymiausių Italijos menininkų darbus“, – vardija Milano ypatumus gidė.

Kaita: Milanas nenustoja stebinti dygstančiais moderniais naujaisiais rajonais./L. Markauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovė pasakoja, kad Milanas labai pasikeitė po 2015 m. vykusios EXPO parodos, kuri pritraukė milijonus lankytojų. Miestas daug investavo į infrastruktūrą, tvarkė archeologines vietas ir svečiai jį pamatė kitokį, ne tik kaip miestą, į kurį važiuojama apsipirkti.

Milanas nenustoja stebinti ir augti: išdygę nauji modernūs rajonai su dangoraižiais Porta Nuova ir City life puikiai suderinti su senąja architektūra. Milanas antras pagal dydį Italijos miestas ir brangiausias. Miestas pritraukia daug investicijų, mada jame labai svarbi – čia butikų turi visi žymiausi pasaulio mados ženklai, pavasarį ir rudenį vyksta vyrų ir moterų mados savaitės, parodos. Viena žymiausių parodų „Salone Del Mobile“ – baldų ir dizaino paroda, kai ne tik parodų rūmuose, bet ir visame mieste dizaineriai pristato savo darbus. Turbūt nė vienas kitas Italijos miestas negali pasigirti tokia renginių gausa.

Prisijaukinti ir pažinti

Milane, gidės teigimu, puikus susisiekimas: veikia metro, traukiniai, autobusai, tramvajai, trys oro uostai. Tik gaila, kad nebėra tiesioginio skrydžio iš Kauno į Milaną. Šalia – nuostabūs ežerai: Komo, Madžorės, Gardos ir kiti mažesni, bet ne ką prastesni, kaip, pavyzdžiui, Lago d’Orta.

„Tenka girdėti lietuvius sakant, kad Milane nėra ką veikti, – ten tik Katedra, tad užtenka pusdienio pamatyti. Man taip pat prireikė laiko, kad geriau pažinčiau Milaną. Milaniečiai sako, kad miestą reikia prisijaukinti, kad jį pamiltum, pamatytum kitomis akimis, – sako lietuvė. – Norint neskubant pažinti miestą reikėtų bent trijų dienų. Ar būtinas gidas? Žinoma, ne, bet manau, kad su gidu įdomiau pažinti bet kurį miestą, nes dažnai, tiesiog vaikščiodami, praeiname pro įdomias vietas, nepastebėdami detalių.“

Lankantis Milane ji rekomenduoja aplankyti Katedrą ir jos terasas, Sforcų pilį „Castello Sforzesco“ su joje esančiais muziejais, muziejų su L. Da Vinci tapytu paveikslu „Paskutinė vakarienė“, Meno galeriją „Pinacoteca Ambrosiana“, kur saugomas L. Da Vinci rankraščių rinkinys „Atlanto kodeksas“, Rafaelio paveikslo „Atėnų mokykla“ eskizas, Caravaggio paveikslas „Vaisių krepšys“, pirmąją pasaulyje viešąją biblioteką. Tiesiog būtinai nusileisti į XI a. kriptą „San Sepolcro“, kur yra Šventas Kapas.

Lankantis prie kanalų – Milano didžiojo (Navigli Grande) ir Pavese – gidė pataria nepraleisti progos aplankyti paleokriščioniškų, IV a. statytų bazilikų – Šv. Eustorgijaus (San Eustorgio), kurioje yra Trijų Karalių relikvijos ir IV a. sarkofagas (relikvijos buvo pavogtos XII a. ir tik dalį jų Milanui grąžino Kelno katedros vyskupas) ir Šv. Lauryno (San Lorenzo).

Patogu: Milanas – antrasis pagal dydį Italijos miestas, tačiau po jį lengva keliauti viešuoju transportu./ L. Markauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Gerų emocijų galima pasisemti apsilankant Breros kvartale ir meno galerijoje „Brera“. Šiame kvartale daug restoranų, užeigų, kur galima prisėsti aperityvo, paragauti vietinio maisto. Verta aplankyti Paminklines kapines, o netoliese yra Milano kinų rajonas „China Town“, modernusis rajonas Porta Nuova su Piazza Gae Aulenti.

„Milanas – brangus miestas, bet iš Lietuvos atvykę turistai sako, kad kainos visai nestebina ir nebaugina, nes panašios – ir Vilniuje. Daug kur galima pavalgyti net pigiau nei Lietuvoje, o kava tikrai kainuoja pigiau“, – sako Lina.

Kada geriausias metas apsilankyti Milane? Visus metus, tik liepą ir rugpjūtį būna labai karšta. Sausį ir vasarį beveik nelyja, o oro temperatūra – apie 4–8 °C. Pavasaris ir ruduo – puikus laikas, nes nei per šalta, nei per karšta, smagu vaikštinėti po miestą ir apgyvendinimo kainos tuo metu šiek tiek žemesnės.

Gidė: kaip ir Lietuvoje, L. Markauskienė dirba mėgstamą darbą. Išlaikiusi reikiamus egzaminus, ji supažindina turistus su Milanu. / L. Markauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Keli patarimai susiruošusiems į Milaną

* Keliaujantiems viešuoju transportu rekomenduojama pasidomėti, ar tuo metu nėra traukinių, viešojo transporto streiko. Milane kartais streikuojama net du kartus per mėnesį: vyksta miesto viešojo transporto, regioninių traukinių, nacionalinis visos Italijos mastu. Streikai trunka vieną dieną, traukiniai važiuoja iki 9 val. ryto ir nuo 18 val., kad žmonės galėtų nuvykti į darbą ir grįžti iš jo. Tad gali tekti pasikoreguoti planus.

* Važiuojant metro ar vaikštant spūstyse saugokite asmeninius daiktus, nes yra kišenvagių. Tiesa, tai aktualu ne tik Milane, bet ir visuose kituose turistiniuose miestuose.

* Naktimis geriau nevaikščioti nuošaliose, apleistose zonose, kur daug nelegalių imigrantų (ši tema – visos Italijos skaudulys). Netgi turistinėse vietose patartina nesileisti į kalbas su tamsiaodžiais, kurie draugiškai siūlo apyrankes, sako, kad dovanoja, o paskui reikalauja pinigų ir gali tapti agresyvūs. Geriau nekreipti į juos dėmesio, praeiti pro šalį.