Liepė miegoti rūsyje

Kipre Agia Napos (Ayia Napa) kurorte šiuo metu esantis 23-ejų Andrius (vardas pakeistas – I.L.) dar kartą į šią salą negrįžtų.

Jaunuolis atvirai papasakojo, kas laukia čia atvykstančių uždarbiauti užsieniečių.

Į Kiprą gegužės viduryje Andrius atskrido su savo mergina Juste, tačiau netrukus poros keliai išsiskyrė.

"Buvome pakviesti vienos restorano virtuvėje dirbusios draugės. Mūsų buvo per daug, todėl darbdaviai Justę išsiuntė į kitą – partnerių restoraną. Įsivaizduokite, ją apgyvendino rūsyje, faktiškai prie alaus statinių. Kai Justė susirgo, vadovai pamanė, kad apsimetinėja. Jai reikėjo gydytojų pagalbos, bet niekas ja netikėjo. Pareiškė, kad nedirbti galima tik tuo atveju, jei esi komos būsenos. Visiškas nužmogėjimas. Dėl viso čia patirto streso galiausiai išsiskyrėme", – guodėsi lietuvis.

Darbą klaipėdiečių porelei pasiūliusi mergina ir pati neištvėrusi pabėgo.

"Grįžo į Lietuvą, nes neatlaikė spaudimo. Vadovai ja manipuliavo – norėdami sutaupyti neduodavo išeiginių", – darbo kurorte užkulisius atskleidė pašnekovas.

Aria ir laisvadieniais

Suvokęs, kad bus nelengva, Andrius vis tiek nutarė likti Kipre. Esą nesinorėjo grįžti į Lietuvą tuščiomis kišenėmis.

"Kažkaip gėda ir nemalonu prieš artimuosius parsirasti po savaitės be pinigų. Nusprendžiau išbandyti save", – tarstelėjo jis.

Tačiau geležinė klaipėdiečio kantrybė pastarosiomis dienomis senka.

Nuovargis, prastos gyvenimo sąlygos ir didelis darbo krūvis paveikė.

Per mėnesį gaunu tik keturis laisvadienius po pusę dienos.

"Dirbu "Asador" restorane. Maistas ir aptarnavimas čia tikrai aukšto lygio, klientai, rodos, lieka patenkinti. Mano pareigos – padavėjo. Per mėnesį gaunu tik keturis laisvadienius po pusę dienos. Todėl net ir išeiginių metu tenka dirbti vakarais. Už tai niekas papildomai nemoka. Prastai miegu. Nors kamuoja iki 40-ies laipsnių karštis, miegamosiose patalpose neturime oro kondicionieriaus, tik ventiliatorių. Kiek girdėjau, geriausia dirbti viešbutyje, nes darbuotojai gauna normalius kambarius, padorų apgyvendinimą, daugiau laisvo laiko", – tvirtino Andrius.

Pavogė telefoną

Andrius toli gražu ne vienintelis lietuvis, šiuo metu uždarbiaujantis Kipre.

"Susipažinau su daug čia dirbančių tautiečių. Visi draugiški. Tačiau aplinkui vyksta negeri dalykai. Vienam pavogė naują "iPhone", kitam – piniginę, trečiam – dar kai ką", – apmaudą liejo klaipėdietis.

Atlyginimas – 750 eurų per mėnesį, dar trečdalį tiek galima susirinkti iš arbatpinigių.

Tad iš viso susidaro maždaug tūkstančio eurų suma mėnesiui.

"Manau, kitur būtų galima uždirbti ir daugiau. Gerai bent tai, kad algą išmoka iškart po išdirbto mėnesio, todėl pavyksta susitaupyti. Įnešu pinigus į savo Kipro banko sąskaitą. Bandomuoju laikotarpiu moka juodais pinigais, vėliau pasirašoma darbo sutartis. Žinau, kad virtuvėje yra keletas žmonių, kurie nėra įdarbinti oficialiai. Buvo ir tokių atvejų, kai darbuotoją išmetė nesumokėję algos", – šiurpo lietuvis.

Bet yra ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui, maistas, kuris gana geras ir restorano darbuotojams nieko nekainuoja.

"Bet jeigu šiaip nori užkąsti, nemokamai gali imti tik batono, sūrio, pomidorų, agurkų, atsigerti vandens ar kavos", – pridūrė pašnekovas.

Priekabiauja prie merginų

Agia Napos kurorte padavėju dirbantis lietuvis pasakojo, kad patys Kipro gyventojai persidirbti nelinkę.

"Jei atvirai, dažniausiai čia nugaras lenkia užsieniečiai, patys kipriečiai yra tinginiai. Jie mėgsta daug skųstis, burbuliuoti, rėkauti. Jei nesutampa nuomonės, laiko tave kvailiu. Bent jau mano vadovai tokie. Jie apskritai yra neigiamai pagarsėję visame mieste, todėl niekas nenori su jais dirbti, restorane nuolat trūksta darbuotojų. Vien per tuos daugiau nei du mėnesius, kol čia esu, pasikeitė keturi padavėjai", – kalbėjo Andrius.

Vaikinui gyvenimą saloje apsunkina nuolatiniai valdžios priekaištai.

"Mano vadovė – tarsi iš siaubo filmo, gyva tragedija, laiko save tobula. Jei suklysti, užsipuola, o savo klaidų nė nepastebi. Blogiausia, kad atlyginimas labai priklauso nuo to, kaip sutari su valdžia. Jei blogai, tavo "arbata" gali nukristi nuo 300 eurų iki 20–50 eurų. Todėl nori ar ne, turi pataikauti", – samprotavo jaunuolis.

Jis atskleidė ir tai, kad restorane priekabiaujama prie darbuotojų. Jaunos merginos tampa ir gašlių turistų, ir pačių darbdavių aukomis.

"Šlykštu žiūrėti", – bjaurėjosi Andrius.

Netoliese – susišaudymai

Esą Kipre verslas merdi dėl prastų sąlygų verslininkams, valstybės tarnautojų algos čia – irgi nepavydėtinos.

"Klesti mafija, daug nusikaltimų, vienose parduotuvėse vienos prekės pigios, kitose – labai brangios. Norėdamas sutaupyti aplankau apie dešimt parduotuvių, kol apsiperku", – pasakojo Andrius.

Saloje daug pabėgėlių iš Nigerijos, Indijos, Libijos.

"Važiuojant pagrindine miesto gatve vietinis kiprietis man pirštu rodė: čia žmogų nušovė, ten susišaudymas vyko. Nelabai malonu tai girdėti", – tvirtino lietuvis.

Jis nekantriai laukia rugpjūčio pabaigos, kai grįš namo ir pagaliau galės lengviau atsipūsti.

Dirbo 12 valandų be poilsio

Neseniai iš Graikijos namo parskridusi kita lietuvė su siaubu prisimena viešnagę ir šios šalies kurorte.

Koso saloje esančio Marmari paplūdimio restorane Aušra irgi dirbo padavėja.

"Tikrų tikriausia vergovė. Reikalauja nerealių dalykų, o mokėti neskuba. Atvykome kelios lietuvės ir visos likome labai nusivylusios. Mus ir dar porą merginų iš Rusijos bei Ukrainos apgyvendino mažyčiame kambarėlyje be langų, be jokių patogumų, nebuvo kur susidėti daiktų, jokios spintos. Dėl didelės drėgmės ir darbo krūvio pakirsdavo kojas, ėmė skaudėti sąnarius", – guodėsi mergina.

Pirmąją darbo dieną Aušra be atvangos nešiojo turistams maistą ir gėrimus ištisas 12 valandų.

"Jau pirmą dieną supratau, kad "įkliuvau". Poilsiautojų – be galo daug, todėl krūvis – nežmoniškas. Norėdami sutaupyti vadovai nepriima daugiau darbuotojų ir liepia mums viską daryti dar greičiau. Alinantis karštis, saulė plieskia tiesiai į veidą. Nors esi šalia jūros, gali tik pasvajoti apie maudynes. Geriausiu atveju spėsi apsišlakstyti veidą šaltu vandeniu", – kalbėjo pašnekovė.

Nuvylė ir tai, kad sąžiningai uždirbtus arbatpinigius tekdavo dalytis su vadovais.

Nors neišlieja nė lašo prakaito, pasiima pusę tavo susirinktų arbatpinigių.

"Absurdas, užuot priėmę daugiau darbuotojų, paskiria žmogų, aišku, ne bet ką, bet graiką, kuris tave stebi, neva koordinuoja darbą. Nors neišlieja nė lašo prakaito, pasiima pusę tavo susirinktų arbatpinigių. Kartą neištvėriau ir pasakiau, kad tai nesąžininga. Buvau išvadinta akiplėša, savanaude, net pagrasino atleisti. Atšoviau, kad išeisiu pati, tada iškart nutilo. Žino, kad tokių kvailių daugiau neras", – pyko lietuvė.

Ėmė kristi kūno svoris

Mergina teigė per kelis darbo mėnesius numetusi aštuonis kilogramus, maža to, sustreikavo sveikata.

Vietiniai iki šiol naudojasi vadinamosiomis siestomis ir leidžia sau numigti viduryje dienos, tuo metu atvykėliams tokios privilegijos netaikomos.

Jei per savaitę gauni vieną poilsio dieną – tai jau labai daug.

"Restorane, kuriame dirbau, dažnai vyksta vakarėliai. Todėl arti reikėdavo ir naktimis iki paryčių. Nusnaudi porą valandų, apsitvarkai ir vėl atidarai kavinę. Vieno tokio pasilinksminimo metu buvo pavogtas brangaus brendžio butelis. Visko nesužiūrėsi, gali būti, kad koks nors turistas pagriebė. Tai iš mano atlyginimo vadovai išskaičiavo 100 eurų: 50 už padarytą nuostolį kavinei ir dar tiek pat – už žioplumą", – stebėjosi pašnekovė.

Iš lagamino pavogė pinigus

Po dviejų mėnesių, praleistų Graikijoje, Aušra patyrė dar vieną nemalonumą. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs jos kantrybės taurę.

Kadangi atlyginimą darbdaviai mokėdavo vokeliuose, mergina sutaupytus pinigus laikė ne banko sąskaitoje, o lagamine.

Vieną dieną jie dingo.

"Lagamine neberadau 2 tūkst. eurų. Mane ištiko panikos priepuolis. Tiksliai žinau, kad buvo įdėti į vidinę lagamino kišenę, niekam to nesakiau, bet gali būti, kad pamatė. Ne aš viena turėjau raktą nuo kambario, todėl neatmetu galimybės, kad pavogė viena kartu dirbusių merginų. Bet kaip tu įrodysi?" – rankomis skėsčiojo mergina.

Pradėjus aiškintis, kur dingo jos uždarbis, lietuvė atsimušė į tylos sieną – savo pinigų ji taip ir neatgavo.

"Pasiskundžiau darbdaviams, o šie atrėžė, kad pati kalta. Visas išlietas prakaitas nuėjo šuniui ant uodegos. Tą akimirką norėjosi sulįsti į žemę, dabar jau baigiu susitaikyti", – tikino ji.

Darbą Graikijoje Aušra laiko gera gyvenimiška patirtimi.

"Migrantas, kad ir kur jis būtų, – Anglijoje, Graikijoje ar Norvegijoje, vis tiek liks migrantas, kurio joks darbdavys nepagailės ir stengsis išspausti viską, kas įmanoma. Visa tai patyrusi savo kailiu nutariau įstoti į universitetą ir siekti išsilavinimo. Kiekvienas darbas yra garbingas, tačiau nesinori visą gyvenimą lieti kruviną prakaitą", – užbaigė pašnekovė.