Sprendimą grįžti pagreitino Martyno mamos liga – moteriai prireikė kepenų transplantacijos. „Gavau skambutį iš gydytojo: jeigu nebus persodintas organas, jai liko pusmetis. Ir tada supratau – viskas, reikia kažką daryti, praleisti kartu tą laiką“, – prisiminė Martynas. Šeimos sugrįžimas motinai suteikė vilties ir stiprybės – prognozuotas pusmetis virto dvejais metais.

Šiandien, nors mamos nebėra, Papieviai dėkoja jai už svarbiausią palikimą – lietuviškai kalbančius anūkus. „Dar Anglijoje Žygis jau mokėjo ir skaityti, ir rašyti lietuviškai. Grįžęs iškart ėjo į antrą klasę be jokių sunkumų“, – pasakojo Sigita. Visi trys vaikai greitai pritapo mokykloje, o šeima pasijuto laukiama. „Čia jie turi draugų, kiemą, kaimynus. To, ką duoda mažas miestelis, didmiestyje ar užsienyje nebūtume radę“, – sakė Martynas.

Tačiau naują gyvenimą Lietuvoje reikėjo kurti nuo nulio. Martynas ir Sigita, Didžiojoje Britanijoje dirbę prestižiniuose restoranuose, viešbučiuose ir fabrikuose, gimtinėje nusprendė imtis to, kas jiems artima – maisto gamybos. Iš pradžių jų virtuvė tilpo viename kambarėlyje, tačiau vos per metus išaugo į nedidelį fabrikėlį, kuriame gaminama 18 rūšių rankų darbo pagardų: padažų, užtepėlių, prieskoninių aliejų. „Patys maišome, pjaustome, verkiame nuo svogūnų, o paskui visa patalynė smirdi – bet tai mūsų darbas ir mūsų gyvenimas“, – juokėsi Sigita.

To svetur niekada neturėsi.

Nors pradžia buvo nelengva, Papieviai įsitikinę – verta buvo rizikuoti. „Darbo – daug, o garantijų, kad pasiseks – jokių. Bet žinojome viena – norime būti Lietuvoje. Čia mūsų kalba, mūsų namai, mūsų žemė“, – sakė Martynas. Jie neslepia, kad grįžus į mažą miestelį kartais pritrūko emigracijoje įprasto anonimiškumo, bet čia atrado tai, ko visada ilgėjosi – bendruomeniškumą, santykį su kaimynais, ramybę ir tikrumą.

Nors emigracijoje šeima buvo pasiekusi finansinį stabilumą, Martynas pripažįsta – laimės ten nejautė. „Ten jautiesi tarsi laikinas svečias. Dirbi, uždirbi, bet nesijauti savas. O čia – kiekvienas pasisveikina, paklausia, kaip laikaisi. Čia mes – namie“, – sakė jis.

Dabar jų kieme nuolat girdėti vaikų juokas, o šeimos namas virsta tikra jaukumo oaze. „Tai yra mūsų tėvynė, ir kaip ten bebūtų – vis tiek traukia. Čia mes turime erdvę, savą kalbą, sentimentus. To svetur niekada neturėsi“, – tvirtino Sigita.

„Noriu likti Lietuvoje“ – šį ketvirtadienio vakarą, 21 val., per LNK.