Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino šiemet neišlaikė dešimtadalis abiturientų.

Egzaminą išlaikė 90,11 proc. visų laikiusiųjų. Šimto balų įvertinimą gavo 1,62 proc. abiturientų.

Neišlaikiusiųjų penktadienį laukia mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jį būtina išlaikyti norint gauti brandos atestatą.

Lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis privalomas abiturientams.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sakė, kad prastesnį išlaikymą preliminariai galėjo lemti įvestas kriterinis vertinimas.

„Jis pirmą kartą laikomas kaip vieningas egzaminas. Antra - pereita nuo proporcinės vertinimo sistemos prie kriterinės - tai yra nedaliname proporcijomis mokinių, kurie išlaikė gerai, blogiau, visai blogai ir panašiai, bet nustatome kriterijus, iš anksto žinoma, kokias žinias turi mokiniai parodyti, kad jie išlaikytų tą egzaminą. Greičiausiai dėl to (rezultatai prastesni - BNS)“, - sakė ministras.

Jis pažymėjo, kad toliau egzamino rezultatus analizuos specialistai.

„Tai yra labai preliminarūs duomenys, iš tikrųjų yra skirta papildomai Nacionaliniam egzaminų centrui ir jo ekspertams pinigų, kad jie įvertintų, išanalizuotų tai specialistų lygmeny ir pateiktų išvadas. Toks egzaminas, nežiūrint buvusio palengvinimo ar nebuvusio palengvinimo, vis tiek yra laikomas pirmą kartą Lietuvoje, taip kad turėsime darbo įvertinti rezultatus“, - teigė D.Pavalkis.

Ministro duomenimis, šimto balų įvertinimą gavo 1,62 proc. laikiusiųjų.

Šiemet pirmą kartą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikė bendrą egzaminą, nors pastariesiems jis buvo palengvintas švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio įsakymu.

Ministro įsakymu tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400, o visiems abiturientams padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį ministro įsakymą panaikino nuo rugsėjo, konstatavęs, jog jis prieštarauja Konstitucijoje įrašytam lygių galimybių principui.

Ministras žada, jog įvertinus egzaminų rezultatus bus ieškoma sprendimų dėl kitų metų lietuvių kalbos egzamino. Visgi jis pripažino, jog tiek turinio, tiek vertinimo prasme visiškai vienodo egzamino kitąmet nebus, realiai jį įmanoma sulyginti 2019 metais.