Seimo valdyba delegavo socialdemokratę Indrę Kižienę ir Mišrios Seimo narių grupės atstovą Artūrą Zuoką dalyvauti Europos Tarybos Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje Venecijoje kovo 5–8 dienomis.
Trijų opozicinių frakcijų lyderiai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis – kreipėsi į J. Oleką, pažymėdami, kad opozicija minėtame renginyje nebus atstovaujama.
„Seimas, deleguodamas du Seimo narius, atstovaujančius tai pačiai pozicijai, pažeidžia esminius demokratinio nuomonių pliuralizmo principus, ypač šiuo jautriu ir didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio klausimo atžvilgiu“, – teigiama jų kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių, toks delegacijos sudarymas neužtikrina skirtingų pozicijų pristatymo ir lemia, kad Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje būtų atstovaujama tik darbo grupės parengtą projektą palaikančiai pozicijai, o kritinė ir alternatyvi parlamentinė nuomonė liktų neatstovaujama.
„Pažymėtina ir tai, kad opozicinių frakcijų atstovų įtraukimas į Seimo delegacijas svarbiuose tarptautiniuose formatuose yra nusistovėjusi parlamentinė praktika, atitinkanti politinio balanso ir proporcingo atstovavimo principus“, – teigia opozicijos atstovai.
Jie atkreipė dėmesį, kad Venecijos komisijos atstovams sausio mėnesį lankantis Seime organizuoti du atskiri susitikimai su valdančiųjų ir opozicinių frakcijų atstovais aptarti planuojamus LRT įstatymo pakeitimus. Tai patvirtina skirtingų parlamentinių pozicijų egzistavimą šiuo klausimu.
Rašte Seimo pirmininkui primenama, kad opozicijos nariai įregistravo alternatyvų LRT įstatymo pataisų projektą.
Be to, dėl išsiskyrusių požiūrių tiek į siūlomų nuostatų turinį, tiek į darbo grupės veiklą, skirtingais momentais ir dėl skirtingų priežasčių ją paliko didžioji dalis opozicijos atstovų.
„Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir būtinybę užtikrinti nuomonių pliuralizmą, prašoma inicijuoti Seimo valdybos sprendimo pakeitimą, numatant galimybę vienam atstovui iš opozicinių frakcijų dalyvauti Europos Tarybos Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje“, – teigiama rašte.
Venecijos komisija planuoja išklausyti Seimo atstovus ir pateikti savo rekomendacijas dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimo.
BNS rašė, kad LRT valdyseną nutarta peržiūrėti, kai pernai gruodį valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, kuriomis siekta palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų pareiškus jam nepasitikėjimą.
Pasak opozicijos atstovų, valdantieji, siekdami sumažinti LRT tarybos narių balsų skaičių, reikalingų atleisti generalinį direktorių iš pareigų, turėjo tikslą pašalinti dabartinę nacionalinio transliuotojo vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.
Nepavykus šiai taktikai, Seimo valdyba sudarė darbo grupę LRT pataisoms rengti, susijusias su nacionalinio transliuotojo valdysenos peržiūra. Jai vadovavo J. Olekas.
Venecijos komisijos delegacija Lietuvoje lankėsi sausį, tuomet ji aiškinosi galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei, valdantiesiems siekus palengvinti LRT vadovo atleidimo iš pareigų tvarką.
Darbo grupės parengtame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Darbo grupė taip pat nutarė nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, to dabar nėra. Pagal projektą, tarybos nariais galėtų būti skiriami asmenys, turintys penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.
Nuspręsta, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Sutarta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau palikta ta pati – dviejų trečdalių – balsų kartelė, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas. Šių pareigų jis negalėtų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Numatyta, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2027 arba 2028 metų.
Taip pat darbo grupė nutarė pasiūlyti Kultūros ministerijai parengti LRT įstatymo pataisas, nustatant naują nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį. Norima, kad LRT su Vyriausybės įgaliota institucija sudarytų viešųjų paslaugų sutartis, kuriose būtų nustatytos užduotys ir tikslai, už kurias valstybė mokėtų nacionaliniam transliuotojui.
Naujausi komentarai