Artėjantys metai Lietuvai žada nemažai naujovių: prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, euro įvedimo klausimas. Be to, gausu neišspręstų 2013-ųjų bėdų. Ir vis dėlto politologai žada stabilius ir neišskirtinius metus.

Svarbiausia – rinkimai

Kalbinti politologai kaip svarbiausią artėjančių metų įvykį vieningai įvardija tą patį – rinkimus. 2014-ųjų gegužės 25-ąją vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Tiesa, politologas Antanas Kulakauskas mano, kad šie rinkimai svarbesni yra tiems, kurie balotiruojasi, o ne visai Lietuvos politikai. Jo teigimu, Lietuvai šie rinkimai turi ganėtinai mažai reikšmės.

Kiti gerokai daugiau įtakos turintys rinkimai – prezidento. Pirmasis turas vyks vos dviem savaitėmis anksčiau. Nors kandidatai neaiškūs ir vis dar nežinia, ar dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė kandidatuos antrai kadencijai, politologai tvirtino, kad tai turėtų būti intensyvesnė kova negu per praėjusius prezidento rinkimus 2009-aisiais.

"Jeigu balotiruosis dabartinė Prezidentė, – o, atrodo, kad taip bus, – tai didelė tikimybė, kad prezidentė liks ta pati. Kitaip sakant, D.Grybauskaitė liks antrai kadencijai, jeigu ko nors ypatinga neatsitiks per tą laiką", – įsitikinęs A.Kulakauskas.

Tačiau jis akcentavo, kad, nežinant kitų kandidatų, prognozuoti rinkimų rezultatus sudėtinga, todėl kol kas galima tik daryti prielaidas.

Tos pačios pozicijos laikėsi ir politologas Lauras Bielinis. "Na, kol kas turime du kandidatus – Artūrą Paulauską ir Bronį Ropę. Kol kas galime tik samprotauti, kuris iš jų gali tapti prezidentu. Visi kiti yra nepaskelbę apie save. Mes tiesiog samprotaujame apie tai, kas jie galėtų būti", – sakė politologas.

Palaikymas silpnesnis

L.Bielinis pripažino, kad jei D.Grybauskaitė nuspręstų kandidatuoti antrai kadencijai, ji rinkimuose būtų stipri konkurente. Bet, jo nuomone, viskas priklausys ir nuo to, kaip veiks kiti kandidatai ir kokių veiksmų imsis pati D.Grybauskaitė.

"Dabar D.Grybauskaitė neturi tokio visuotino palaikymo, koks buvo prieš anuos rinkimus, kai ir kairė, ir dešinė ją palaikė. Politiniu požiūriu ją palaiko tik konservatoriai, o visuomenės viešosios nuomonės požiūriu viskas labai nestabilu, ir pakaktų vieno emocinio smūgio, kad viskas apvirstų aukštyn kojom. Todėl neprognozuočiau pergalės, o prognozuočiau gana sudėtingą kovą, ir rezultatas man neaiškus", – darė išvadą L.Bielinis.

Kad kova nebus lengva, pritarė ir A.Kulakauskas. Jo teigimu, Prezidentė išlaikė aukštus reitingus, ir yra gana nemaža tikimybė, kad jai pavyks laimėti rinkimus jau per pirmą turą, bet tai nebus taip paprasta.

"Tuo labiau kad kai kas tikriausiai ir nusivylė. Na, ir per daug jau žinoma. Nepakartos jau to paties scenarijaus, kuris buvo prieš penkerius metus", – sakė pašnekovas.

Nors rinkimų rezultatų prognozuoti dar negalima, A.Kulakauskas įsitikinęs, kad pirmoje metų pusėje tai bus aktualiausia ir svarbiausia tema. "Kad ir koks nors klausimų kėlimas, kai prasidės Seimo sesija, vis tiek bus vienaip ar kitaip su tuo susijęs. Ir apie kokių nors iniciatyvų politinių prasmę bus galima kalbėti tik tada, kai pasibaigs kova dėl prezidento posto", – įsitikinęs jis.

Darbo partijai – liūdni metai

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukiančią Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę politikai vertina nevienareikšmiškai. "L.Graužinienė, ko gero, pateisina Darbo partijos ir jos gerbėjų lūkesčius, o kitų nuvilia. Gal kas nors manė, kad ji elgsis kitaip būdama Seimo pirmininke negu elgėsi tada, kai ja nebuvo", – įvertino situaciją A.Kulakauskas.

Kokia ateitis laukia Darbo partijos bylos, pašnekovo manymu, prognozuoti sunku. Bet jis linkęs spėti, kad vis dėlto partija išgirs jai nepalankų sprendimą.

"Sunku galų gale prognozuoti. Visko čia gali pasitaikyti. Bet kol kas nematyti, kad kaip nors radikaliai pripažintų pirmos instancijos teismo sprendimą nepagrįstu ir vėl iš naujo imtų nagrinėti (bylą – red. past.). Kokiu ten nuosprendžiu baigsis, nesiimu spręsti", – teigė A.Kulakauskas.

L.Bielinis taip pat nesiryžo spėti, koks likimas laukia šios bylos, bet tikisi, kad teismas bus objektyvus ir priims objektyvius, pamatuotus sprendimus.

"Suprantu, kad Darbo partijos problema išties labai didžiulė, nes teisminis procesas palietė Darbo partijos vadovybės viršūnę ir dėl tos priežasties eiliniai partijos nariai yra savotiškai sutrikę. Galbūt ir neįvardytume to įvykiu, bet 2014-ieji bus Darbo partijos įtakos ir jos struktūros mažėjimo metai", – savo nuomonę dėstė L.Bielinis.

Turėsime eurą

Nors euro įvedimo klausimas – 2015-ųjų įvykis, politologai neabejoja, kad jis bus įvestas ir dėl to jau 2014  m. antra pusė bus paženklinta valiutos pakeitimo nuotaikomis.

A.Kulakausko teigimu, politikai tikrai stengsis, kad Lietuva atitiktų visus kriterijus. Prie jų turėtų prisidėti ir dalis verslo atstovų. Jis netgi mano, kad į Lietuvą bus žiūrima ganėtinai atlaidžiai. Esą Latvijai priėmus eurą į Lietuvą nebus žiūrima taip priekabiai, nes euro zonai naudinga turėti visas tris Baltijos valstybes. Be to, Lietuva, Latvija ir Estija bus vertinamos atlaidžiau vien dėl to, kad yra mažos valstybės, o kai kurios didesnės euro zonos senbuvės turi nemažai ekonominių problemų.

Atsižvelgdamas į Vyriausybės pasiekimus dėl euro įvedimo neabejojo ir L.Bielinis. "Aš manau, kad mes pasiruošime per ateinančius metus, nes dabartinė Vyriausybė iš tikrųjų neisterizuoja, nešturmuoja, o nuosekliai eina link aiškių tikslų", – vertino politologas.

"Žmonėms trumpalaikėje perspektyvoje, žinoma, kainos pašoks. Kokių nors radikalių pokyčių eilinio žmogaus gyvenime nuo to, ar įves eurą, ar jo neįves, nebus. Verslui, žinoma, čia jau kitaip", – sakė A.Kulakauskas.

Netikėtumų bus mažai

2014-ieji bus politiškai stabilūs metai. Tokius šiuos metus žada politologai. Jų nuomone, prezidento rinkimai bus bene vienintelis išskirtinas įvykis Lietuvos politikoje. Be to, jis nulems, koks bus kitas politinis sezonas.

Jei D.Grybauskaitė nuspręs kandidatuoti, laukia viena iš dviejų galimybių: arba pamatysime kitą politinio valdymo stilių, arba bus tęsiamas dabartinis.

"Na, daugiau kaip ir nematau tokių ryškesnių įvykių. Nemanau, kad, sakykime, po prezidento rinkimų būtų kokių nors esminių pokyčių formuojant Vyriausybę. Na, todėl nedrįsčiau prognozuoti ko nors ryškesnio", – konstatavo L.Bielinis.

Panašios pozicijos laikėsi ir A.Kulakauskas: nors per rinkimus visada bandoma siūlyti įvairių reformų, siekiant patraukti rinkėjų dėmesį, rimtų permainų ar nestabilumo dėl Lietuvos politikų veiksmų neturėtų būti. Jis teigė, kad gali pasitaikyti įvairių politinių skandalų, bet tai vertino labiau kaip viešas kalbas, kurios sukels piliečių reakciją ir diskusijų žiniasklaidoje, o ne paskatins rimtas permainas.

Pasikeisti, A.Kulakausko nuomone, neturėtų ir santykiai su Rusija. Ir tai galioja ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos valstybėms. Tai lemia, kad pati Lietuva turi mažai įtakos šiems santykiams.

"Ko gero, situacija priklauso ne nuo dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių, o nuo ES (kiek ES elgsis vieningai) ir Rusijos. Čia Lietuva kaip ir ES dalis ir jos situacija arba blogės, arba gerės. Todėl Lietuvai tikrąja to žodžio prasme reikia daugiau dirbti toje Sąjungoje, kuriai ji priklauso", – nesutarimus tarp šalių apibendrino A.Kulakauskas.

Dar viena tema, kuri šiais metais turėtų sukelti nemažai diskusijų, – Visagino atominė elektrinė. L.Bielinis prognozavo, kad 2014-aisiais turėtų būti priimtas ir svarbus sprendimas, galbūt net pradėti realūs darbai.