Dar studijuodamas privačiame universitete Estijoje jis sulaukė kvietimo dirbti banke ir tuomet, sako, apie kitas karjeros kryptis nė sekundės nesusimąstęs.

„Paprasčiausiai reikėjo gerai mokytis universitete. Dėl savo gerų mokslų ir buvimo garbės lentoje tapau pirmu nelietuviu darbuotoju „Hansa“ banke, kuris tuo metu buvo mūsų visų svajonių darbas“, – prisimena A. Abromavičius.

Kaip jis pasakoja, jo draugas estas nuėjo į darbo pokalbį šiame banke ir čia jam patarė atsivesti gerai besimokantį lietuvį, nes bankas kaip tik planavo plėtrą Lietuvoje. Tuo gerai besimokančiu lietuviu tapo A. Abromavičius.

Pašnekovas prisipažįsta mėgstantis iššūkius, galbūt todėl gerai mokamą darbą bei komforto zoną paliko nuošalyje ir pasinėrė į dar vieną jam pačiam įdomią sritį – politiką.

„Pasiūliau savo paslaugas Ukrainos prezidento administracijai. Sakau: galiu jums pertvarkyti valstybines įmones. Sako: gerai – tapk valstybės turto fondo direktorium. Sakau: galiu. Sako: tai galbūt galėtum ekonomikos ministro pavaduotoju būti? Sakau: galiu ir taip. Sako: tai gal jau ir ministru galėtum pabūti? Sakau: galiu ir ministru“, – vardija verslininkas.

Plačiau – reportaže.