„Jei čia buvo tik parama partijai, o ne mokestis už tai, kad Liberalų sąjūdis veiktų pagal koncerno „MG Baltic“ interesus, manau, kad situacija per daug dramatizuota“, – teigia A. Šindeikis.

O politologės Ainės Ramonaitės nuomone, net nesvarbu, kaip pasibaigs teisiniai procesai, – daug kas prarasta vien dėl to, kad dalis galimų šios partijos rinkėjų jau išgirdo siunčiamą žinutę ir vargu ar kas nors pakeis jų nusivylimą. „Bet kuriuo atveju šis įvykis Lietuvos politikai bus vienas reikšmingiausių ir padariusių pakankamai didelę įtaką pačios partinės sistemos plėtrai“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė.

Kai kurie rinkėjai rinkimuose gali nebedalyvauti niekada

Pirmiausia reikia nepamiršti fundamentaliausio teisinės valstybės principo – nekaltumo prezumpcijos, taip apie korupcijos skandalą, į kurį pateko Liberalų sąjūdis ir jo lyderis parlamentaras Eligijus Masiulis, sako advokatas Algimantas Šindeikis. „Eteryje skamba faktas, kad politikas yra papirktas ir prekiavo poveikiu, bet tai yra tik prokuratūros pozicija. Mes dar turime žinoti ir pono Masiulio poziciją ir tuomet daryti išvadas. Be abejo, visa tai atrodo gana sudėtingai (sudėtingas sandoris tarp politiko ir verslininko), bet vis dėlto siūlyčiau nepamiršti nekaltumo prezumpcijos“, – pabrėžia teisininkas.

Paklausta, kaip šis skandalas paveiks visuomenės požiūrį į partinę sistemą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė sako bijanti, kad aktyvumas per ateinančius rinkimus gali labai smarkiai sumažėti. Pavyzdžiui, jeigu jaunus žmones, kurie planavo dalyvauti rinkimuose, susiklosčiusi situacija nuvylė, tai gali reikšti, kad jie rinkimuose nebedalyvaus niekada.

„Gal skamba šiek tiek dramatiškai, bet yra įrodyta ir moksliniais tyrimais, kad labai daug kas priklauso nuo to, ar žmogus pirmą kartą ateina į rinkimus tada, kai jau gali balsuoti. Jeigu jis tada nedalyvauja, tai gali reikšti, kad jis apskritai iškris iš politinio žaidimo. Taigi man, kaip politikos sociologei, labiausiai nerimą kelia tai, kad tai gali turėti ilgalaikių pasekmių rinkėjų aktyvumui apskritai“, – kalba A. Ramonaitė.

Diskutuotinas partijų finansavimo įstatymas

Kai kurie apžvalgininkai pastebi, kad E. Masiulis nė karto nepasakė, jog yra nekaltas, kaip tai darė kiti į panašias situacijas patekę politikai, – jis sakė, kad viską išsiaiškins teisėsauga, atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų ir nori trauktis iš Seimo. O Rolandas Paksas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, sako, kad, jausdamasis teisus, lyderis turėtų nesitraukti.

Tačiau A. Šindeikio požiūris šiuo atveju kitoks: „Manau, kad pono Masiulio elgesys yra labai solidus ir nereikėtų jo lyginti su ponu Paksu. Tai visiškai skirtingų polių politikai: vienas savo buvimą politikoje supranta kaip nuolatinį valstybės terorizavimą, o kitas pasitraukia iš partijos suteikdamas jai galimybę būti nuošalyje nuo to veiksmo, kurį jis galbūt padarė.“

Be to, pabrėžia teisininkas, yra dar viena labai reikšminga detalė –  reikia apsvarstyti, ar teisingas įstatymas, kuris draudžia juridiniams asmenims finansuoti politines partijas. „Matome, kad realybėje gali būti taip, jog finansavimas vis dėlto buvo tęsiamas, o tokio elgesio kriminalizavimas pakankamai solidžią partiją ir solidų politinį veikėją pastatė į labai sudėtingą situaciją“, – pastebi A. Šindeikis.

Gegužės 13 d., atsakydamas į klausimą, ar ėmė kyšį, E. Masiulis sakė: „Aš norėčiau tiek daug pasakyti ir pasakysiu, kai ateis laikas. Šiandien, deja, negaliu dėl proceso reguliavimo dalykų nieko sakyti, tačiau galiu užtikrinti, kad sieksiu teisinėmis priemonėmis įrodyti savo teisingumą ir paneigti man mestus įtarimus.“ A. Ramonaitė, komentuodama šiuos politiko žodžius, pastebi, kad ugnies be dūmų nėra, tačiau reikia laukti, kol situaciją išsiaiškins teisėsauga.

Kita vertus, sako ji, pagirtinos E. Masiulio reakcijos – jos vakarietiškos tuo atžvilgiu, kad nebandoma versti kaltės valstybei (nesakoma, kad buvo užsipulta neteisingai) ir sumenkinti pasitikėjimo valstybės institucijomis. „Kas paskui paaiškės, sunku prognozuoti, bet aš irgi linkusi manyti, kad čia greičiausiai partijos, o ne asmeniniai pinigai. Jie tikriausiai tekėdavo (galbūt ir ne vieną kartą) po to, kai buvo uždrausta legaliai finansuoti partijas. Greičiausiai tie dalykai vyko nelegaliai. Bet tai nė kiek nepateisina politikų veiksmų“, – kalba politologė.

Partija gali skilti

Paklaustas, kaip vertina laikinojo Liberalų sąjūdžio vadovo Antano Guogos veiksmus (pareiškimus, kad jis atsisakys Lietuvoje turimų verslų, siūlymą keisti partijos atsakingąjį sekretorių Raimondą Imbrasą, o partijos valdybai pasitikrinti poligrafu), Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis sako kad A. Guoga dabar turi veikti labai aktyviai, nes jam reikia gelbėti partijos reputaciją ir išsaugoti rinkėjus: „Jis veikia tiek, kiek gali, kiek moka, kaip sugeba. Manyčiau, teisingas veiksmas. O kas belieka naujam partijos lyderiui, nors ir laikinai einančiam pareigas, kai partija patekusi į krizę.“

A. Ramonaitė pastebi, kad ryžtingi A. Guogos veiksmai rodo, jog jis turi ambicijų kaip pagrindinis žmogus įsitvirtinti šioje partijoje, o, jei taip įvyks, galimi ir skilimai. „Abejoju, kad kiti partijos nariai norėtų tokio lyderio, kuris iš esmės labai smarkiai pakeistų pačių liberalų veidus. Manau, kad jiems dabar buvo neišvengiama šiek tiek atidėti naujo lyderio rinkimo procesą, nes neaišku, ką šioje situacijoje, kuri nėra tokia paprasta, daryti“, – mano politologė.

A. Šindeikio nuomone, šioje situacijoje labai svarbu suprasti, koks buvo sandoris tarp „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio: ar tai buvo parama partijai, kuri yra pakankamai liberalių pažiūrų, tarkim, proversliška, tam, kad ji ateitų į Lietuvos politinį gyvenimą ir galėtų valdyti, ar vis dėlto, kaip teigia prokurorai, tai buvo prekyba poveikiu.

„Jei čia buvo tik parama partijai, o ne mokestis už tai, kad Liberalų sąjūdis veiktų pagal koncerno „MG Baltic“ interesus, manau, kad situacija per daug dramatizuota. Reikėtų labiau atkreipti dėmesį, kaip realybėje funkcionuoja mūsų politinė sistema, ir galvoti, ar tam tikras politinis, teisinis reguliavimas, kuris padaro politinę partiją kriminaline partija, iš tikrųjų jis yra pagrįstas“, – teigia A. Šindeikis.

Politinis smūgis – didelis

Tačiau L. Bielinis įsitikinęs, kad, jei pinigai randami kažkokio politiko namuose, tai reiškia, kad jie yra arba kyšis, arba juodoji partijos kasa. Kadangi įstatymas reikalauja, primena politologas, kad visi pinigai būtų pervedami į oficialią sąskaitą, šiuo atveju matomas nusižengimas: „Kaip jis bus įvertintas, teisėsaugos darbas, o mūsų nuomonė, viešoji nuomonė yra įvairi. Daug kas nori ginti, pateisinti, bet iš tikrųjų teisinti tai, kas teisiškai labai sunkiai paaiškinama, ko gero, neverta.“

Pasiteiravus, kokia galima šios bylos baigtis, A. Ramonaitė primena, kad reikia atskirti teisinę ir politinės atsakomybės puses. „Teisiškai, manau, ne viskas taip vienareikšmiška, kad tiesiog paėmė kyšį. Gal ten bus kažkokių įdomesnių, sudėtingesnių detalių, galbūt pavyks išlipti iš tos balos daugiau ar mažiau sušlapus. Bet politine prasme smūgis bus labai didelis, ypač kai liko tiek laiko iki rinkimų – liberalai buvo pagavę augimo bangą, o dabar ši banga labai stipriai nuslūgo“, – mano A. Ramonaitė.

Anot jos, net nesvarbu, kaip pasibaigs teisiniai procesai, – daug kas prarasta vien dėl to, kad dalis galimų šios partijos rinkėjų jau išgirdo siunčiamą žinutę ir vargu ar kas nors gali pakeisti jų nusivylimą. „Bet kuriuo atveju šis įvykis Lietuvos politikai bus vienas reikšmingiausių ir padariusių pakankamai didelę įtaką pačios partinės sistemos plėtrai“, – teigia politologė.