Pasak advokatės, byloje dauguma minimų ginčo teiginių R. Šukio net neliečia, apie jį nuomonę reiškė ne VSD, bet tretieji asmenys.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį išnagrinėjo R. Šukio ieškinį VSD dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo. Atlyginti neturtinę žalą neprašoma.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pernai pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD teigia, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų Arūną Valinską, koncerno „MG Baltic“ atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

„Minėtu laikotarpiu R. Kurlianskis (tuometinis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas – BNS) bendraudamas su T. Dapkumi, rinko informaciją bei galimai koordinavo T. Dapkaus veiksmus, kurie buvo susiję su tuometinio Seimo pirmininko A. Valinsko atstatydinimu. R. Kurlianskiui domintis galimomis kandidatūromis Seimo pirmininko pareigoms eiti, T. Dapkus informavo, jog Seimo nario R. Šukio kandidatūra būtų tinkama. Informaciją, patvirtinančią R. Šukio kandidatūros tinkamumą, R. Kurlianskis perdavė MG valdybos nariui R. Raulynaičiui, kuris perdavė R. Šukiui pasiūlymą pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y.koncernas, jį palaikys, R. Raulynaitis atsakė: jau padedam ir ne tik galvoti“, – rašoma VSD informacijoje.

„2008 metų lapkriti G. Steponavičius teiravosi R. Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus Regimantą Čiupailą bei Raimondą Šukį: „Aš frakcijos seniūnas, Čiupaila ir Šukys – ministrai. Kaip jums toks scenarijus?". O R. Kurlianskis atsakė: „tai daug geriau atrodo“, – teigta VSD informacijoje.

„Ar tikrai visi ginčo teiginiai yra apie ieškovą? Dauguma teiginių ieškovo asmens neliečia. Teiravosi nuomonės apie kandidatą į ministrus R. Šukį – teirautis nuomonės nėra nieko žeminančio. Dėl teiginio „R. Kurlianskis perdavė R. Šukio kandidatūrą R. Raulynaičiui“ – veikiantieji yra kiti asmenys, jo veiksmai neaptarinėjami, nėra žeminančio konteksto, nei kaltinimai, nei įžeidimai nėra suformuluoti“, – pirmadienį per posėdį kalbėjo advokatė.

K. Čeredničenkaitę ir jos mamą, žinomą advokatą Liudviką Meškauskaitę, VSD pasisamdė byloje, kurioje R. Šukys bylinėjasi su departamentu dėl VSD pažymos, kurioje, jo manymu, paskleistos tikrovės tikrovės neatitinkančios žinios.

Jei R. Šukys bylą pralaimėtų, jam gali tekti atlyginti VSD advokačių išlaidas. Teismui pateiktas advokačių 10-ties darbo valandų įkainis – 1,3 tūkst eurų.

„Bauginimo ir spaudimo priemonė, kad atsisakyčiau neturtinės teisių gynybos“, – apie atstovavimo išlaidas pasakė R. Šukys.

Jis piktinosi, kad savo teisininkus turintis VSD dar samdo advokatus.

Jis į bylą pirmadienį taip pat atvyko su savo advokatu Gintaru Valiukoniu. Prieš tai kovą vykusiame posėdyje šalių advokatų nebuvo.

Kita VSD advokatė L. Meškauskaitė tvirtino, kad tokioje byloje VSD net negali būti atsakovu, nes nėra informacijos paskleidimo fakto, o ieškovas ginčija, ką kiti asmenys kalba apie jį.

„Su R. Kurlianskiu ir R. Raulynaičiu buvo pažįstami, susitikinėjo kavinėse, privačiai kaip pažįstami, kalbėjo įvairiomis temomis. Kodėl ieškovas stebisi, kad jo gerai pažįstami bičiuliai apie jį pasikalba? Tai jam turėjo būti tikėtina“, – teisme kalbėjo advokatė.

Ji teigė, kad ieškinį reikia atmesti ir įvertinti visuomenės teisę žinoti.

R. Šukys teisme neneigė advokatės nurodytus „MG Baltic“ asmenis pažįstantis ir susitikęs su jais. Pasak jo, 2008–2010 metais jie buvo visuomenėje gerbiami žmonės, Romanas Raulynaitis yra dirbęs advokatu, VSD jo neįspėjo dėl tokio bendravimo. Be to, pasak R. Šukio, jam buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija.

VSD advokatė K. Čeredničenkaitė teigė, jog nėra nė vieno įrodymo, kad VSD trečiajam asmeniui paskleidė informaciją, o tie, kas dalyvauja politikoje, turi būti pasirengęs bet kokioms žinioms. Ji citavo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, kai buvo atmetami politikų skundai.

„Reikalauti politikams visiško tikslumo ar teisė žinoti? Ar jo neturtinė teisė? Mes čia nekalbame apie intymius dalykus, kalbame apie rezonansą. Verslo struktūros galbūt daro siaubingą įtaką, apie tai kalbėti privalome“, – sakė VSD advokatė.

Ji prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Teismas savo sprendimą skelbs balandžio 19 dieną.

R. Šukys buvo kelių kadencijų Seimo narys (2000 – 2012 metais), 2006 – 2007 metais buvo vidaus reikalų ministru, 2008 – 2010 metais – Seimo pirmininko pavaduotoju, 2010 – 2012 metais dirbo sveikatos apsaugos ministru. R. Šukys buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.

Seimo NSGK pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigia, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Pasak R. Šukio, informaciją rašę pareigūnai ją iškraipė, be to, padarė faktinių klaidų.

Jis taip pat neteisingais vadina VSD teiginius apie jam koncerno darytą įtaką būnant sveikatos apsaugos ministru. Eksministras minimas kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį koncernui siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

VSD pažymoje išsakytus teiginius „MG Baltic“ taip pat siekia paneigti teismuose, VSD teiginius ginčijo ir Liberalų sąjūdis, Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas.

Kovo 15 dieną teismas paskelbė, kad 2018 metais Seimo paviešintos VSD pažymos apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikai teiginiai apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką E. Šatą yra neteisingi ir žemina jo garbę bei orumą.

Teismas patenkino E. Šato ieškinį – Lietuvos valstybei atstovaujantis Seimas jam privalės atlyginti 4 tūkst. eurų neturtinės žalos ir apie 2 tūkst. eurų teisinių išlaidų. Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui

Teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji politinės korupcijos byla, kurioje įtarimai pateikti keliems politikams bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui. Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.