„Mes planą turime, bet akivaizdu, kad ši grėsmė tikrai yra reali ir čia tikrai reikia pasižiūrėti, ką mes dar galime padaryti geriau. Kaip žinia, tokių magiškų priemonių nėra. Ir jeigu būtų tos magiškos priemonės, visi jas turėtų“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė K. Aleksa.
„Iki 2030 m. planuojame investuoti iki 2 mlrd. eurų oro gynybos sistemoms. Iš jų nemaža dalis amunicijai ir tame tarpe yra skirtos priemonės kovai su bepiločiais – iki 200 mln. eurų“, – dėstė jis.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovo, skubus prioritetas – oro erdvės stebėjimo sistemų stiprinimas.
„Galėtume sustiprinti stebėjimą, nes akivaizdu, kad mūsų padengimas aukštesnės oro erdvės yra geras, bet yra tikrai kur pasistiebti matant žemutinius aukščius“, – aiškino jis, pažymėdamas, kad svarbu tobulinti ir reakcijos į kylančias grėsmes laiką.
„Svarbu ir procedūriniai dalykai – tame tarpe, kaip mes pasitelkiame ir sąjungininkus. Tos procedūros veikia, bet svarbu jas pasipraktikuoti. Tam tikslui turėsime ir jau vykdome pratybas, toliau tęsime, žiūrėsime įvairius scenarijus, kurie būtų orientuoti į šias grėsmes. Tuo išmoktu pagrindu matysime, ką dar galime padaryti geriau“, – aiškino viceministras.
K. Aleksos teigimu, taip pat vyksta darbas, susijęs su lanksčios oro erdvės valdymu.
„Tai iš principo susiję su draudžiamųjų zonų steigimu ir čia tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad draudžiamų zonų steigimas leidžia panaudoti karinę jėgą, jeigu mes matome, kad yra tam tikra grėsmė. Šiuo metu tikrai turime tam ganėtinai per ilgas procedūras. Kaip tik šiuo metu su Susisiekimo ministerija darbuojamės tam, kad būtų kuo greitesnis laiko tarpas, kada suteikiami įgaliojimai kariuomenei, kariuomenės vadui imtis veiksmų ir būtų priimami sprendimai – jeigu tokių prireiktų“, – nurodė jis.
Man atrodo, šioje vietoje nereikėtų priešinti pajėgumų, kuriuos mes plėtojame, kuriuos planuojame įsigyti.
Nesutinka, kad reikėtų stiprinti oro gynybos ir antidroninius pajėgumus kitų įsigijimų sąskaita
K. Aleksa pabrėžė, kad KAM ir toliau tęs planus stiprinti oro gynybos sistemų pajėgumus.
Trečiadienį buvęs KAM vadovas, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog stiprinti oro gynybą, diegti atitinkamus radarus bei kitas antidronines priemones būtų galima kitų įsigijimų sąskaita. Konkrečiai politikas įvardijo ankstesnį ministerijos sprendimą pirkti tris braziliškus transportinius orlaivius C-390 Millennium.
Viceministras nesutiko su tokiais siūlymais, pažymėdamas, kad nereikėtų priešinti krašto apsaugos sistemos poreikių. Be to, anot K. Aleksos, antidroniniai pajėgumai nėra tokie brangūs, jog jiems stiprinti reikėtų perskirstyti kitiems įsigijimams suplanuotą biudžetą.
„Apie tai diskusija dabar neina ir nemanyčiau, kada dabar tai būtų geras sprendimas dėl to, kad tos kovos su bepiločiais priemonės – jas mes galime padaryti iš savo dabartinių resursų, nes tai nėra kalba apie milijardines investicijas“, – aiškino jis.
„Kalbant apie kovos su dronais sistemas, jos taip pat nėra kažkoks finansinis milžiniškas iššūkis. Tai šioje vietoje nemanyčiau, kad reikia kalbėti ir ardyti kompleksą pajėgumų, nes puikiai suprantame, kad apie lėktuvus, apie kuriuos kalba – jie taip pat svarbūs mūsų apginamumui“, – pažymėjo viceministras.
„Man atrodo, šioje vietoje nereikėtų priešinti pajėgumų, kuriuos mes plėtojame, kuriuos planuojame įsigyti. Bet dėl kovos su bepiločiais, kai kurie sprendimai yra finansiškai suvalgomi – jie yra pakankamai efektyviai padaromi ir čia neturėtų būti didelis finansinis iššūkis“, – apibendrino K. Aleksa.
ELTA primena, kad prieš savaitę Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Iš pradžių Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad 100 metrų aukštyje 50–60 km/h greičiu skridęs orlaivis panašus į savadarbį lėktuvėlį. Netrukus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, jog įskridęs bepilotis yra rusų gamybos „Gerbera“, imituojantis „Shahed“ dronus ir skirtas suklaidinti.
Informavus apie oro erdvės pažeidimą, buvo nurodyta reaguoti ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantiems naikintuvams. Visgi, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta.
Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.
Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Naujausi komentarai