Valstiečių gydytojo triumfas

Baltijos rinkimų apygardoje parlamentaro vietos siekė net 12 kandidatų.

Tarp jų konservatorė Agnė Bilotaitė, nepriklausomas kandidatas Viačeslavas Titovas, "darbietis" Raimundas Paliukas, socialdemokratė Irena Šiaulienė, liberalas Artūras Šulcas, Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Algimantas Kirkutis, centristas Raimondas Tamošauskas, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovė Natalja Istomina, Lietuvos laisvės sąjungos narys Benas Renatas Baltusis, Tautininkų sąjungos atstovas Marius Šileika, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Tamara Šuklin ir "Drąsos keliui" atstovaujantis Irenijus Zaleckis.

Trys kandidatai– Seimo nariai A.Bilotaitė, I.Šiaulienė ir R.Paliukas rinkėjams buvo nuolatos matomi ir girdimi, nes vis šmėžuodavo TV eteryje, spaudoje ar kitur.

N.Istomina, buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė, taip pat sulaukdavo žiniasklaidos dėmesio kaip švietimo ir mokslo viceministrė, kaip ir uostamiesčio mero pavaduotojas A.Šulcas.

Visų jų šansai patekti į antrąjį rinkimų turą tarsi ir buvo panašūs.

Kandidatas V.Titovas – taip pat Klaipėdos miesto tarybos narys, tačiau jo įvaizdis nebuvo itin patrauklus rinkėjams dėl įvairių insinuacijų, susijusių su politiko požiūriu į tam tikras valstybės vertybes.

O štai gydytojas A.Kirkutis buvo žinomas tik siauresniam ratui rinkėjų, todėl jo šuolis į antrąjį rinkimų turą daug kam buvo netikėtas.

Bent jau tai turėjo nustebinti politikos senbuvius, nes A.Kirkutis, surinkęs 18,15 proc. balsų, į trečią vietą nustūmė A.Šulcą ir dėl Seimo nario mandato antrajame ture rungsis su A.Bilotaite, kuria pasitikėjimą išreiškė 26,94 proc. rinkėjų.

I.Šiaulienė liko ketvirta, V.Titovas – penktas, N.Istomina – šešta, R.Paliukas – devintas.

Tačiau iš jų į Seimą pagal daugiamandačių apygardų socialdemokratų sąrašus 11 numeriu pateko I.Šiaulienė.

A.Kirkučio sėkmę veikiausiai lėmė jo priklausomybė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai, kuri šiuose rinkimuose jau susišlavė nemenką dalį mandatų.

Rinkėjai liko lojalūs

Bemaž didžiausias netikėtumas šiuose rinkimuose pajūryje buvo Marių rinkimų apygardos rezultatas.

Čia antrame ture kausis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas, žinomas sveikuolis ir "ruonių" maudynių organizatorius Dainius Kepenis (19,79 proc.) bei Liberalų sąjūdžio atstovas, taip pat politikos naujokas Edmundas Kvederis ( 18,05 proc.).

Abu jie netikėtai gerokai žemiau paliko Seimo narę, Lenkų rinkimų akcijos kandidatę Iriną Rozovą (11,82 proc.), kuri neabejojo savo sėkme, taip pat socialdemokratę Liliją Petraitienę (9,72 proc.) ir dabartinį ūkio viceministrą, "tvarkietį" Gediminą Onaitį (6,21 proc.) bei dar šešis konkurentus – "darbietį" Tomą Burkauską (4,41 proc.), konservatorių Andrių Petraitį (15,49 proc.), "Lietuvos sąrašo" atstovę Kristiną Paulikę (9,94 proc.), centristą Evaldą Jurkevičių (4,54 proc.), Lietuvos laisvės sąjungos atstovą Valdemarą Puodžiūną (2,55 proc.) ir Rimantą Petriką (1,07 proc.) iš "Drąsos kelio".

Šioje apygardoje kandidatams didelių vilčių atsirado, kai iš rinkimų kovos, jai dar neprasidėjus, skandalingai pasitraukė buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

Tačiau akivaizdu, kad šios apygardos rinkėjai ir toliau liko gana lojalūs liberalioms idėjoms, todėl, nepaisydami politikos naujokų, žmonės čia palaikė Liberalų sąjūdžio atstovą.

G.Vaičekausko akibrokštas

Pajūrio apygardoje, kur balotiravosi konservatorius Arūnas Barbšys, "darbietė" Genoveita Krasauskienė, socialdemokratas Benediktas Petrauskas, liberalų atstovas Gintaras Vaičekauskas, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Paulius Zaviša, Karolis Skirkus iš Lietuvos liaudies partijos, nepriklausoma atstovė, kurią iškėlė Lietuvos centro partija – Nina Puteikienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Andrejus Kugmerovas bei "tvarkietis" Artūras Razbadauskas, didžiausią sumaištį sukėlė Seimo nariu sumanęs tapti populiarios televizijos laidos vedėjas G.Vaičekauskas.

Ambicijų neslepiantis politikos naujokas metė iššūkį patyrusiems vilkams – buvusiam Klaipėdos merui B.Petrauskui bei dabartiniams miesto tarybos nariams A.Barbšiui ir A.Razbadauskui, taip pat neseniai į tarybai išrinktai N.Puteikienei, kuri šiuose rinkimuose tikėjosi didesnio rinkėjų palankumo.

G.Vaičekauskas po pirmojo turo Pajūrio apygardoje buvo populiariausias, už jį balsavo 19,83 proc. klaipėdiečių.

Antrajame ture jis susigrums su A.Barbšiu, kurį sekmadienį parėmė 18,71 proc. rinkėjų. Na, o į trečią vietą iškilo P.Zaviša (17,85 proc.).

N.Puteikienė liko ketvirta (12,52 proc.), B.Petrauskas (11,14 proc.) – penktas, A.Razbadauskas (6,72 proc.) – septintas, o dabartinė švietimo ir mokslo viceministrė G.Krasauskienė (3,4 proc.) – priešpaskutinė.

Lažybų statymai pasitvirtino

Danės apygardoje didesnės intrigos tarsi ir nebuvo.

Čia favoritais net lažybininkai laikė Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos atstovą Naglį Puteikį bei liberalą Simoną Gentvilą.

Jų prognozės pasitvirtino. N.Puteikis gavo 25,59 proc. rinkėjų palaikymą, o S.Gentvilas – 24,36 proc.

Buvęs ministras, konservatorius Rimantas Didžiokas liko trečias, jį palaikė 17,06 proc. klaipėdiečių.

Buvęs Seimo narys, į parlamentą patekęs su "valinskininkais", vėliau prisijungęs prie socialdemokratų Dainius Budrys (8,04 proc.) liko penktas, o buvęs karo jūrininkas Lenkų rinkimų akcijos atstovas, taip pat politikos naujokas Olegas Mariničius surinko vos 4,45 proc. balsų.

Reitingai palankūs ne visiems

Pirmajame rinkimų ture piliečiai balsavo ir už partijų sąrašus.

Pagal juos į Seimą pateko pusė kandidatų, kita pusė bus išrinkta antrajame ture.

Daugiamandatėje apygardoje į Seimą jau išrinkti Vakarų Lietuvos atstovai – liberalas Eugenijus Gentvilas (19,02 proc.), kuris liko trečias vienmandatėje Gargždų apygardoje, A.Bilotaitė (jei ji laimės dar ir vienmandatėje apygardoje, konservatoriai daugiamandačiame sąraše gaus papildomą vietą).

Pagal sąrašą į Seimą išrinkta ir I.Šiaulienė, taip pat partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas Petras Gražulis.

Partijų sąrašuose rinkėjai turėjo galimybę reitinguoti kandidatus. Daugeliui politikų šie reitingai nebuvo palankūs.

Pavyzdžiui, socialdemokratė Ernesta Apanavičiūtė buvo 69, o po balsavimo nukrito į 100-ąją vietą, D.Budrys iš 83 vietos smuktelėjo į 101-ąją.

Tačiau Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus iš buvusios 129 pozicijos pakilo į 107 vietą, taip pat ir kitas klaipėdietis Kęstutis Kvaraciejus iš 133 vietos reitinguotas į aukštesnę 116 poziciją.

Liberalų sąrašuose esančių Klaipėdos politikų situacija kiek geresnė A.Šulcas iš 30 vietos pakilo į 28-ąją, E.Kvederis – iš 64-os į 35-ąją, G.Vaičekauskas iš buvusios 73 vietos sąraše iškilo į 37 poziciją, seniūnaitis Saulius Liekis – iš 123 iškeltas į 78 vietą.

Žemyn po reitingavimo nusmuko ir dar vienas klaipėdietis konservatorius Paulius Martinkus, jis buvo 129 sąraše ir nukrito į 136 poziciją.

Ir krito, ir kilo

Dar labiau nepavyko Lenkų rinkimų akcijos atstovams.

I.Rozova iš antros vietos nukrito į šeštą ir į Seimą nepateko, jos partijos kolegos O.Mariničius buvo 12 ir liko 17, o Andrejus Kugmerovas, kuris Pajūrio rinkimų apygardoje surinko 7,82 proc. balsų, partijos sąraše iš 23 vietos smuko dešimt pozicijų žemyn.

Ne ką geresnė ir partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovų situacija.

A.Razbadauskas iš 11-os vietos nukrito į 18-ą, G.Onaitis – iš 28 į 48-ą, per vieną poziciją į viršų pakilo N.Istomina. Ji sąraše buvo 18.

Dalinis apsivalymas

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka mano, jog šie rinkimai į šalies polinę areną atnešė pozityvių dalykų.

Pirmiausia, anot apžvalgininko, Darbo partijos iškritimas iš politikos yra teigiamas dalykas, taip pat partija "Tvarka ir teisingumas" atsidūrė ties šia riba. Tai irgi esą yra labai gerai.

"Pozityvu yra tai, kad A.Pitrėnienė, L.Graužinienė ir labai daug panašių veikėjų nepateko net į antrąjį rinkimų turą. O blogai yra tai, kad šalies rinkėjai vis dar ieško gelbėtojų, o šiuose rinkimuose jų vaidmuo tenka R.Karbauskio ir S.Skvernelio partijai. Tik labai keista, kad atsinaujinimą žmonės sieja su didžiausiu latifundininku. Vaizdžiai kalbant, vietoj koncerno "Vikonda" dabar šlovinamas "Agrokoncernas". Iš esmės tai yra smūgis europietiškumui", – pastebėjo R.Valatka.

Apžvalgininkas priminė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija neslėpė nusistatymo prieš ES ir NATO. Ir esą jo lyderio pareiškimai su Lietuva mažai turėjo ką bendra.

"Šiandien sunku prognozuoti, kokia ta partija bus ateityje. Joje yra tiek daug skirtingų žmonių iš įvairiausių orbitų, tad kalbėti apie ją, kaip apie vieną partiją, šiandien gana sunku. Tačiau, akivaizdu, kad ir toliau išliks į populizmą orientuota valdžia", – įsitikinęs R.Valatka.

Sveiko proto balsai

Anot R.Valatkos, nereikėtų stebėtis, kodėl Klaipėda net po E.Masiulio skandalo vėl palaikė liberalus.

"Sveiko proto, proeuropietiškai nusiteikusiems, atviros Lietuvos siekiantiems žmonėms tiesiog nėra daugiau už ką balsuoti. Nes per šitą rinkimų kampaniją ir prieš ją dauguma šalies partijų, išskyrus liberalus ir iš dalies socialdemokratus, gąsdino žmones ne V.Putino Rusijos grėsme, o gąsdino Europa ir jos keliamu pavojumi tradicinėms vertybėms", – sakė R.Valatka.

Šiuo atveju, kad ir koks smūgis ištiko liberalų rinkėjus gegužės mėnesį, vis dėlto eiti nuo atviros visuomenės prie uždaros visuomenės liberalūs rinkėjai tikrai negali.

Todėl, pasak apžvalgininko, kai kuriems jauniems liberalams ir pasisekė patekti į antrąjį turą, o Liberalų sąjūdis gavo 9 proc. balsų.

Daugiamandačių rinkimų apygardų rezultatai Seimo rinkimuose

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20 mandatų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija gavo 19 mandatų.

Lietuvos socialdemokratų partija gavo 13 mandatų.

Liberalų sąjūdis gavo 8 mandatus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gavo 5 mandatus.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" gavo 5 mandatus.

Į Seimą nepateko Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija, Darbo partija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos žaliųjų partija, politinė partija "Lietuvos sąrašas", Lietuvos liaudies partija, S.Buškevičiaus ir tautininkų koalicija "Prieš korupciją ir skurdą" bei partija "Drąsos kelias".