„Aš manau, kad čia yra ta problema, kurią iškėlė apžvalgininkas Marius Laurinavičius pakankamai aiškiai ir šviesiai tiesiai: ar išvis mūsų valstybėje, kaip bet kurioje kitoje demokratinėje valstybėje, galima naudotis spec. tarnybų sukurta informacija? Kitos šalies, nepalankios Lietuvai šalies informacijai, kuri išgauta apgaulės būdu“, – interviu Eltai sakė A. Anušauskas.

Visgi konservatorius pripažįsta, kad dalis politikų peržengia šią „raudoną liniją“ ir pasinaudoja teroristų sufabrikuota medžiaga, patys siekdami savo politinių interesų.

„Tiesą sakant, principinė nuostata yra tokia, kaip ir derybos su teroristais: mes jiems dividendų nemokame, mes su jais nebendraujame ir šitoje vietoje naudotis apgaulės būdu išgauta informacija, nesvarbu, kokia ji bebūtų, vis dėlto politikams tai turėtų būti ta „raudonoji linija“, kurios jie neturėtų peržengti, bet peržengia. Politinis interesas arba menami politiniai dividendai, kuriuos tikisi gauti, matyt, yra stipresnis motyvas peržengti tas „raudonas linijas“, – teigė ministras.

Pasak jo, propagandistai tokiais savo veiksmais ir siekia sugriauti tarpusavio pasitikėjimą visuomenėje.

„Demokratinėje valstybėje politikų, visuomenės, piliečių bendradarbiavimas ir paremtas tuo tarpusavio pasitikėjimu. Sugriauti tarpusavio pasitikėjimą – čia vienas iš svarbesnių dezinformacijos tikslų. Nepasitikėti politikais, valstybės institucijomis“, – mano A. Anušauskas.

Pasak ministro, dalis Lietuvos politikų taip pat pasitarnauja Rusijos propagandistams ir, siekdami susikrauti politinius dividendus, pasirenka lengviausią kelią ir naudojasi dezinformatorių sukurta medžiaga.

„Aš manau, žinoma, kad politikai prisideda (skleisdami dezinformaciją). Vienaip ar kitaip. Politikai nėra vienodi. Jų pažiūros ir žinios irgi skiriasi. Aš nesakyčiau, kad nėra politikų, kurie nesistengia politinių dividendų susikrauti tokioje situacijoje, kai reikia edukuoti, platinti Lietuvos nacionalinius interesus atitinkantį naratyvą, o jie eina lengviausiu keliu, tiesiog kartais net pritardami skleidžiamai dezinformacijai. Ar tai liestų vakcinavimo procesą, ar istoriją. Skirtingi požiūriai – skirtingi politikai“, – įsitikinęs A. Anušauskas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį atvėsti opoziciją paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Opozicija siekia iš einamų URK pirmininko pareigų išversti į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvusį konservatorių Ž. Pavilionį.

„Man atrodo, kad šioje situacijoje, retorikoje ir įkarštyje reikia šiek tiek atvėsti ne tik komiteto pirmininkui, bet ir opozicijai, ir įsivertinti, kur ji dalyvauja“, – „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovė.

Pasak I. Šimonytės, opozicijos reiškiamas nepasitikėjimas Ž. Pavilioniu, kuris kritikos sulaukė po pokalbio su Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu apsimetusiu provokatoriumi, yra neteisingas. Jos teigimu, tokiu būdu opozicija tiesiog prisideda prie tikslų įgyvendinimo, kurių ir siekė galbūt Kremliaus interesus realizuojantys Rusijos „pokštininkai“.

„Opozicija, gaila, bet labai sėkmingai dirba tame lauke, kuris buvo sąmoningai sukurtas“, – teigė ji, pažymėdama, kad pati vertina Ž. Pavilionio indėlį Lietuvos užsienio politikos bare.

„Žygis yra iš karštų politikų, kartais aš turėčiau pastabų konkrečiai retorikai, kuri yra vartojama vienu ar kitu atveju. Bet tai yra žmogus, kuris visada kovojo už Lietuvos interesus, turi labai plačius ryšius (...), kurie padeda Lietuvai vykdyti užsienio politiką ir sulaukti dėmesio“, – sakė I. Šimonytė.

„Aš nesistebiu, kodėl tokie žmonės gali tapti mums nedraugiškų valstybių ir jas aptarnaujančio įvairaus personalo, tokio kaip troliai ar prankeriai, taikiniu“,– pažymėjo ji.

Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.

„Tu nekreipk dėmesio (...). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad Seime artimiausiu metu turėtų prasidėti nepasitikėjimo URK pirmininku procedūra. Visgi valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo, S. Skvernelio teigimu, URK darbas būtų itin apsunkintas.

„Mūsų pozicija, išsakyta Seimo pirmininkei, turėtų rasti atgarsį. Tai nėra karas tarp pozicijos ir opozicijos. Čia yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtumėme, nes kitaip, šitam žmogui liekant komiteto pirmininku, bendradarbiavimas Seime taps problemiškas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patikslino, kad, neatleidus dabartinio pirmininko, dalis opozicijai priklausančių komiteto narių iš jo tiesiog pasitrauktų, ir URK nebegalėtų tęsti savo darbo, nes jame tiesiog nesusirinktų kvorumas.