Dokumentą po tarpinstitucinių derybų dar turės ratifikuoti šalių parlamentai.

Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, jis kartu su Baltijos šalių kolegomis sutarė toliau koordinuoti veiksmus, kad šį susitarimą būtų galima pasirašyti artimiausiu metu.

„Visi suprantame, kaip svarbu greitai ir sklandžiai teikti karinę pagalbą vieni kitiems taikos, krizių ir konfliktų metu. Šiandien žengėme svarbų žingsnį link glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Saremos saloje susitikę ministrai pasirašė bendradarbiavimo komunikatą, kuriame taip pat pabrėžė, kad vieningai suvokia Rusijos grėsmę, siekia sutelkti jėgas tiek NATO, tiek ES formatuose vardan pagalbos Ukrainai.

„Aptarėme pasiruošimą birželį Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame Baltijos šalys siekia esminių sprendimų dėl Aljanso rytinio pakraščio gynybos stiprinimo“, – kalbėjo ministras.

„Tikimės įgyvendinti priešakinės gynybos koncepciją, paremtą priešakinėmis brigadomis, kurios apimtų sustiprintus priešakinių pajėgų batalionus, papildytus atitinkamomis pajėgomis kiekvienoje Baltijos valstybėje. Norėtume, kad tai suprastų ir kiti NATO sąjungininkai“, –  pridūrė jis.

Kaip nurodo ministerija, pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija aktyviausiai bendradarbiauja rengiant karininkus Baltijos gynybos koledže, kuriant jūrų situacijos žinojimo pajėgumus ir karinės oro erdvės bloko koncepciją, taip pat – kuriant tolimojo nuotolio raketinės artilerijos pajėgumus.