Rusija balandį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei toliau bus kliūčių Maskvos trąšų eksportui. Pagal praėjusių metų liepos mėnesį Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą Kyjivas gali eksportuoti grūdus saugiu koridoriumi Juodojoje jūroje.
Jis buvo atnaujintas du kartus. Kovo mėnesį, pratęsus susitarimą, Rusija pareiškė, kad jis galios 60 dienų, o ne 120 dienų, kaip buvo numatyta pirminiame susitarime. Maskva skundžiasi, kad nesilaikoma jos susitarimo dalies, pagal kurią žadama teisė eksportuoti trąšas.
Aptarėme daug temų, bet svarbiausia, jog esame vienoje pusėje remdami Ukrainą.
„Ši konferencija turi didelę svarbą, nes net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks. Ir nesvarbu, ar mes esame Juodosios ar Baltijos jūros regionuose. Naudodama karines, politines ir ekonomines priemones Rusija toliau siekia daryti įtaką savo įsivaizduojamoje įtakos sferoje“, – pranešime cituojamas ministras A. Anušauskas.
„Todėl turime užtikrinti vieningos ir nuolatinės paramos Ukrainai tęstinumą tiek per politines, tiek per praktines kryptis, kaip Europos solidarumo, kurio Putinui nepavyks suardyti, ženklą”, – teigė ministras.
Renginio Bukarešte metu taip pat apžvelgta dabartinė saugumo padėtis Juodosios ir Azovo jūrų regionuose.
„Bukarešte aptartos pagrindinės Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės Juodosios jūros regionui ir pasauliui. Net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks“, – ketvirtadienį feisbuke teigė ministras.
Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Juodojoje jūroje fiksuojami įvairūs incidentai. Kovo mėnesį virš jūros Rusijos naikintuvas susidūrė su dideliu Jungtinių Valstijų stebėjimo dronu. Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą bei kaltino vieni kitus.
Vasarį Rusija iš Juodosios jūros paleido „neatpažintus objektus“ dėl to Ukrainos vakarinėje, centrinėje ir pietinėje dalyse buvo paskelbtas oro pavojus.
Pranešime teigiama, jog renginio metu ministras taip pat pabrėžė Baltijos ir Juodosios jūros šalių karinio bendradarbiavimo svarbą Rusijos grėsmės akivaizdoje.
Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ministras Dmytro Kuleba susitikime pažymėjo, jog liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas yra „galimybė ištaisyti praeities klaidas ir žengti ryžtingus žingsnius kelyje į Ukrainos narystę Aljanse“. Jis ragino parodyti, kad „durys ne tik atviros, bet yra ir aiškus supratimas, kada ir kaip pro jas įžengs Ukraina“.
Ministras, padėkojęs Ukrainos partneriams, remiantiems šalį, taip pat paragino sukurti „visapusišką saugumo sistemą“, skirtą visoms regiono šalims, kurioms grasina Rusija.
„Jis tvirtino, kad Juodoji jūra turėtų tapti tuo, kuo tapo Baltijos jūra: NATO jūra“, – teigiama Ukrainos ministerijos „Facebook“ paskyroje.
Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. Šioje platformoje dalyvauja 46 šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai, NATO ir Europos sąjungos ekspertai, nevyriausybinės ir regioninės organizacijos.
Konferencijos paraštėse A. Anušauskas trečiadienį susitiko su Rumunijos gynybos ministru Angeliu Tilveru (Ancheliu Tilveru). Pasak ministerijos, susitikimo metu buvo aptartas šalių dvišalis bendradarbiavimas, parama Ukrainai, pasiruošimas liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Ministrai taip pat pasidalino saugumo situacijos vertinimu Baltijos ir Juodosios jūros regionuose. A. Anušauskas padėkojo už šiuo metu Rumunijos vykdomą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.
„Aptarėme daug temų, bet svarbiausia, jog esame vienoje pusėje remdami Ukrainą. Ir kaip NATO rytinio flango šalys turime panašius prioritetus – stiprinti priešakinę gynybą“, – reziumuodamas susitikimą trečiadienį feisbuke teigė A. Anušauskas.
