Arvydo Anušausko teigimu, kitų metų pavasarį į Lietuvą atvyks pradinė komanda, kuri „iki metų pabaigos išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniuje“.

Šį elementą sudarys apie kelis šimtus karių, dalis jų atvyks su šeimomis.

Pasirašytame susitarime numatyta, kad 2025–2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą.

„2027-aisiais Vokietijos brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad visi brigados vienetai bus šalyje pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti bei pasirengę vykdyti nustatytas užduotis“, – sakė A. Anušauskas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Brigados perkėlimą į šalį jis vadino visos valstybės projektu.

Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus. Berlynas iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.

„Bundesveras niekada dar nėra dislokavęs nuolatiniam buvimui tiek daug karių. Tai bus naujovė. Čia bus tikrai didelė brigada“, – žurnalistams sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

Dėl išlaidų pasidalinimo – sprendimas vėliau

Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Tą ketinama padaryti 2026 metais.

Kaip numatyta ministrų pasirašytame dokumente, brigada bus pavaldi „Vokietijos „Divizijai 2025“ ir veiks kaip sunkioji kovinė brigada“.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Be labai gerų sąlygų mokymams ir pratyboms, Lietuva sukurs ar užtikrins tiek civilinę, tiek karinę infrastruktūrą atsižvelgdama į Vokietijos išreikštus ir šalių tarpusavyje suderintus reikalavimus“, – nurodoma veiksmų plane.

Jame pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.

Ekspertai Berlyno brigados dislokavimą Lietuvoje vadina „Zeitenwende“ – Vokietijos po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbtos naujos saugumo ir gynybos politikos epochos – projektu vėliavnešiu.

Vokiečių ministro teigimu, Berlyno politikos pokyčiai įrodo, kad jo šalis „suprato naująsias saugumo politikos realijas“.

„Mes siunčiame aiškų ženklą tiems, kurie Europoje kelia grėsmę taikai ir saugumui“, – sakė B. Pistorius.

Susisiekimo gerinimas, mokyklų steigimas

Ruošiantis Lietuvoje įkurdinti vokiečių karius, A. Anušauskas teigė, kad Lietuvoje dar reikia suderinti visus reikalavimus būsimai infrastruktūrai, siekiant pradėti projektavimo ir statybos darbus.

„Vykstant infrastruktūros statybos darbams, žinoma, reikės finansinių šaltinių. Iš dalies jie yra suplanuoti, bet kadangi darbų apimtys šiek tiek išsiplėtė nuo pradinių planų, be abejonės, reikės galvoti apie papildomą finansavimą ir tvarius šaltinius“, – sakė ministras.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Priimdama vokiečių karius, Lietuva taip pat įsipareigojo sukurti patrauklias sąlygas ir kartu su jais atvykstančių šeimų nariams.

„Būstas šeimoms bus prieinamas Vilniuje ir Kaune ar netoli šių miestų. Numatomos dvi pagrindinės apgyvendinimo galimybės: naudojimasis jau esama nuomojamo būsto rinka ir gyvenamųjų kvartalų vystymas numatytoje teritorijoje“, – teigiama plane.

„Pageidautinos geros keliavimo tarp Vokietijos ir Lietuvos sąlygos (ypač skrydžiai) bei transporto jungčių (ypač vietinio viešojo keleivinio transporto) tarp Vilniaus ir Rūdninkų bei Kauno ir Ruklos gerinimas“, – rašoma jame.

Dokumente taip pat nurodoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Vokietija Lietuvoje ketina steigti vieną ar dvi užsienio Bundesvero mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas vokiškai kalbantiems vaikams.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.