„Manau, kad šiuo atveju, kai artėja įvairūs rinkimai gal mūsų politikai tiesiog nori nuošaliau laikytis nuo tokių komplikuotų klausimų, kurie gali sukelti kažkokių nepatogumų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.

„Politinio sprendimo šiuo atveju nėra, judėjimo šioje kryptyje kol kas irgi nesimato“, – pridūrė jis.

A. Anušauskas pažymėjo, kad visos už šį klausimą atsakingos institucijos yra supažindintos su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vertinimu, o Lietuva yra vienintelė NATO Rytų flango valstybė pasirašiusi konvenciją dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo. 

„Manau, kad vis tiek visi turime galvoti kaip Lietuvai efektyviau gintis, o būtent tai (kasetiniai šaudmenys – BNS) suteikia tą galimybę efektyviau gintis pavyzdžiui prieš priešo šarvuotas kolonas“, – sakė A. Anušauskas.

Rugsėjį KAM kreipėsi į Valstybės gynimo tarybos (VGT) narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Tačiau VGT tuomet nutarė šio klausimo nesvarstyti.

Politinio sprendimo šiuo atveju nėra, judėjimo šioje kryptyje kol kas irgi nesimato.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys spalio pradžioje teigė, jog šiuo klausimu laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, taip pat stinga sąjungininkų požiūrio. Dar anksčiau šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad pasitraukimas iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų gali pakenkti šalies prestižui.

KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. KAM teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

A. Anušauskas: į Valstybės gynybos plano įgyvendinimą turėtų įsitraukti savivaldybės

Krašto apsaugos ministras sako, kad į pirmadienį VGT patvirtinto Valstybės gynybos plano įgyvendinimą turėtų įsitraukti savivaldybės, kurioms yra deleguota dalis jame numatytų atsakomybių.

„Kitos institucijos – tokios, kaip savivalda – kurių Krašto apsaugos ministerija negali kaip nors įtakoti, vis dėlto turėtų įsitraukti į šio plano įgyvendinimą, nes dalis atsakomybių, parengiamųjų darbų pačių įvairiausių, yra deleguota būtent joms“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.

Jis pažymėjo, jog pirmadienį patvirtintas Valstybės gynybos planas yra vienintelis viešas planas, kuriame detaliai pavaizduota kiekvienos šalies institucijos atsakomybė atliekant strategines užduotis.

„Kiekviena institucija būtent šitame plane gali pamatyti joms skirtus įsipareigojimus. Žmonės, kurie tuo domisi, irgi gali pamatyti, kas už ką yra atsakingas, nes kiti planai (...) kaip žinia yra uždari, jie nuolat tikslinami, yra labai detalūs planai, bet jie nėra viešinami“, – sakė A. Anušauskas.

Prezidentūra nurodo, jog Valstybės gynybos planas parengtas, kad skirtingi visuotinės gynybos elementai veiktų kaip darni visuma. Jis apima ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.

Šio plano tikslas yra sutelktomis ginkluotųjų pajėgų ir NATO, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, piliečių ir jų organizacijų pastangomis ir ištekliais apginti Lietuvos suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo ginkluoto užpuolimo.

Taip pat pirmadienį numatyta įkurti Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų sąveiką tarp įmonių ir valstybės institucijų, sprendimų paiešką savivaldybių lygmenyje.

Planą rengė Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.