„Mes siūlėm (drauge pirkti NASAMS – BNS), ir partneriai siūlė. Jie rinkosi ir pasirinko vokiečius. Bet tai nedaro įtakos mūsų pasirinkimui, nes pas mus yra veikianti NASAMS sistema, ji yra gerai įvaldyta“, – BNS šią savaitę sakė A. Anušauskas.

Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuva inicijavo antrąjį vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo etapą: papildomai pirkti ketinama NASAMS.

Šią karinę techniką šalies kariuomenė įsigijo ir jau naudoja nuo 2020-ųjų pabaigos.

„Šiuo metu turima NASAMS sistema jau yra integruota ir eksploatuojama Lietuvos kariuomenės, todėl papildomas NASAMS sistemos įsigijimas nesukeltų integravimo problemų. Be to, jau turima patirties dirbant su šia sistema, personalas apmokytas ir paruoštas dirbti su ja“, – nurodė ministerija.

Norvegijos įmonei „Kongsberg Defence and Aerospace“ pateikus galutinį pasiūlymą ir sėkmingai užbaigus derybas, KAM tikisi, kad sutartis galėtų būti pasirašyta iki šių metų pabaigos.

Iš Norvegijos įsigytos naujausios – III kartos oro gynybos sistemos – yra skirtos įvairių tipų orlaivių, kruizinių raketų ir nuotoliniu būdu valdomų orlaivių naikinimui.

A. Anušausko teigimu, Latvija ir Estija prie Lietuvos nusprendė nesijungti ne tik šį kartą, bet ir pirmąjį kartą perkant NASAMS.

„Mes jiems siūlėme, jie pradžioje sutiko, o paskui pasakė, kad pinigų nėra“, – kalbėjo ministras.

Estija ir Latvija šią savaitę pasirašė bendrą susitarimą už maždaug 1 mlrd. eurų iš vokiečių gamintojo „Diehl“ pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą IRIS-T SLM.