„Krašto apsaugoje viešinimui nenaudota ir nenaudojama jokia informacija, kuri turi kokius nors slaptumo grifus. Nei mano paskelbtoje informacijoje, jau apie tai skelbiau ne kartą, nei Krašto apsaugos ministerijos, nei Lietuvos kariuomenės“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė ministras.

„Mažai kas žino, bet nepagrįstas slaptumo grifų uždėjimas irgi draudžiamas įstatymu. Jei šio principo būtų nesilaikoma, tai, matyt, nesužinotumėt nei apie atvykstančius sąjungininkus, nei apie pratybas, nei kariuomenės gaunamą techniką, nei apie planuojamus įsigijimus naudojant visų mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė A. Anušauskas.

Mažai kas žino, bet nepagrįstas slaptumo grifų uždėjimas irgi draudžiamas įstatymu.

G. Nausėda trečiadienį sukritikavo A. Anušauską dėl jo paskelbtos informacijos, susijusios su tankų pirkimu Lietuvos kariuomenei.

Anot prezidento, Valstybės gynimo taryboje buvo sutarta, jog laikomasi nuostatos, „kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“.

Šalies vadovo teigimu, tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie antrines pasekmes informacijai pasklidus viešai.

Tuo metu Seimo narė Agnė Širinskienė, reaguodama į susidariusią situaciją, pranešė kreipusis į prokuratūrą, jog ši įvertintų ar A. Anušauskas „neišdavė valstybės paslapties“.

Gėda, neprofesionalu, vaikiška. Piemeniška, netgi sakyčiau, iš rizikos valstybės saugumu užsidirbinėti pigius patiktukus.

„O iš to, kas paaiškėjo vakar, manau, yra pagrindo įtarti, kad galėjo įvykti būtent taip. Prezidentūra viešai žėrė kritiką ministrui, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu pateikta riboto naudojimo informacija tuoj po VGT skambėjo ministro „Facebook“ paskyroje. Gėda, neprofesionalu, vaikiška. Piemeniška, netgi sakyčiau, iš rizikos valstybės saugumu užsidirbinėti pigius patiktukus“, – rašė ji.

Tuo metu ministras tvirtino neketinantis „stabdyti vienos Seimo ponios išlavintų gebėjimų rašyti skundus, nes ji jau visus metus saugo jų trafaretus“.

„Yra lūkestis, kad bent taip pradės daugiau domėtis ir daugiau sužinos apie kariuomenę, valstybės gynybinės galios stiprinimo procesą“, – teigė A. Anušauskas.

Šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo.

Antradienį feisbuke ministras rašė, kad rinkdamasi tankus Lietuva vertino „Leopard“, amerikietiškų „Abrams“ ir korėjietiškų „Black Panther“ gamintojų pasiūlymus.

Anot ministro, pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Jis taip pat pridūrė, kad tankų gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį.

Pasak A. Anušausko, nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs ir siekia nuo ketverių iki šešerių metų, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni nei kitų.

Jo teigimu, nors minimi du tankai kainuoja panašiai, tačiau „Leopard“ tankų išlaikymo išlaidos yra gerokai mažesnės.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų.

Detalesne informacija apie tankų pirkimą A. Anušauskas pasidalino po parlamentaro Raimundo Lopatos kritikos. Jis teigė, kad pasirinkimo procesas vyko nepakankamai skaidriai.