Ši Seimo komisija aiškinasi, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą prieš minėtą parlamentarą dėl jo antisemitinių pareiškimų.

„Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijoje nurodyta pozityvioji valstybės pareiga imtis aktyvių veiksmų prieš tokius neapykantos kurstymus arba pritarimus tarptautiniams nusikaltimams“, – pirmadienį sakė komisijai liudijęs teisininkas Algimantas Šindeikis.

Anot jo, į tokius veiksmus privalo reaguoti tiek teisėsauga, tiek kitos institucijos.

„Seimas privalo pradėti tokias (apkaltos – BNS) procedūras ir tokius asmenis persekioti“, – tvirtino teisininkas.

Politologė Rima Urbonaitė komisijai teigė, kad R. Žemaitaičio veiksmai turi įtakos viso Seimo reputacijai. Anot jos, net jei parlamentaro veiksmai teisiškai nebūtų pripažinti kaip įstatymų pažeidimas, Seimo atsakomybė dėl vieno iš jo narių elgesio niekur nedings.

Man atrodo, kad ir patys politikai klaidingai save traktuoja, kad aš tiesiog esu tautos atspindys, visokių reikia, visokių turi būti. Manau, kad tam tikri standartai turi būti taikomi.

„Man atrodo, kad ir patys politikai klaidingai save traktuoja, kad aš tiesiog esu tautos atspindys, visokių reikia, visokių turi būti. Manau, kad tam tikri standartai turi būti taikomi“, – kalbėjo ji.

Pirmadienį apklausti visi trys ekspertai sakė, kad R. Žemaitaičio pasisakymai yra sąmoningas neapykantos kurstymas prieš žydų tautą.

A. Šindeikio teigimu, dalis Seimo nario minčių galėtų būti vertinami kaip nuomonės reiškimas ar saviraiškos laisvė, tačiau ne visos.

„Ta pasisakymų dalis, kuri susijusi su mokyklų griovimu Palestinoje, kadangi tie faktai turi pagrindo, tokie faktai buvo, nesigilinant į priežastis, šiuo atveju tie naratyvai, kur smerkiama Izraelio valstybė dėl to, kad mokyklos yra griaunamos, manyčiau, gali būti priskirtina parlamentaro saviraiškos laisvei. Dėl to nematyčiau nei Konstitucijos, nei Baudžiamojo kodekso pažeidimo“, – sakė teisininkas.

Kita vertus, jis tvirtino, kad skanduotės apie žydus kartojimas bei įrašas, jog negalima „pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO“, vertintini kaip neapykantos kurstymas, nes nusikaltimais kaltinama visa žydų tauta, o ne konkretūs jos atstovai.

„Tokia frazė, mano vertinimu, vienareikšmiai gali būti priskirta prie tautinės neapykantos kurstymo“, – sakė A. Šindeikis.

Anot jo, tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai teismai panašius išsireiškimus jau yra įvertinę kaip antisemitizmą.

„Jau egzistuoja tiek Lietuvos teismų praktika, tiek EŽTT praktika, kad naratyvai, kaltinant visą žydų tautą, yra priskiriami prie neapykantos kalbos. Tokiu atveju, matyt, yra pagrindas komisijai teigti, kad vis dėlto yra Konstitucijos pažeidimas ir kartu priesaikos pažeidimas“, – sakė A. Šindeikis.

Jis taip pat įžvelgė, kad R. Žemaitaičio padarytas Konstitucijos pažeidimas dėl savo pobūdžio turėtų būti vertinamas kaip šiurkštus.

„Tokia veikla šiurkščiai pažeidžia Konstituciją ir sulaužė asmuo priesaiką“, – tvirtino komisijai liudijęs teisininkas.

Istorikas, antisemitizmo tyrinėtojas Linas Venclauskas atkreipė dėmesį, kad Seimo narys ne vieną kartą, o sistemingai platino antisemitinę poziciją.

„Antisemitinė retorika, ne paslaptis, daugiau nei 100 metų yra pigaus populizmo politinės retorikos dalis. Jeigu nori pritraukti auditorijos dėmesį, antisemitinius, antižydiškus teiginius gali pasitelkti ir sulauksi tam tikrų palaikytųjų“, – sakė jis.

Istorikas priminė, kad nereagavimas į tokią retoriką, nebaudžiamumas yra atvedęs iki labai liūdnų, pavojingų pasekmių.

„Negalima tokių pasakymų nurašyti kaip asmeninės nuomonės. Istorija mums ne vieną ir ne du pavyzdžius pateikia, (...) tie patys naciai, kada ateidinėjo į valdžią ir kada Hitleris formavo savo nacistinę pasaulėžiūrą, nemaža dalis gana rimtų, solidžių pasaulio politikų teigė: jis – juokdarys, pajuokaus ir viskas baigsis. Matant, kad tai nesibaigia, o intensyvėja, padaryta antra klaida – mes jį priimsime į savo kompaniją, nes kito pasirinkimo kaip ir neturime, o būdamas tarp mūsų jis, suprask, persiauklės, pasikeis, nebebus toks radikalus“, – sakė L. Venclauskas.

„Greita, teisinga ir konstruktyvi reakcija mums reikalinga, nes, viena vertus, formuojame tam tikrus elgesio modelius, kita vertus, pačios genocido, diskriminacijos schemos prasideda nuo žodžių“, – pabrėžė jis.

Politologė R. Urbonaitė akcentavo, kad Seimo nariams turėtų keliami aukštesni ir griežtesni reikalavimai, nes jie vertinami kaip savotiškas pavyzdys visuomenei.

Anot jos, R. Žemaitaičio įrašai apie žydus socialiniame tinkle „Facebook“ atitinka klasikinį propagandos kūrimo modelį – sistemingai kartojami stereotipai, nurodomas aiškus priešas, dalis teksto rašoma didžiosiomis raidėmis, norint suteikti didesnį poveikį, naudojamas etikečių klijavimas ir paralelės.

„Kas galės pasakyti, kad tuose pasisakymuose nėra tam tikro tendencingumo, tam tikros grupės išskirtinio traktavimo, labai negatyvaus traktavimo ir net nuteikinėjimo lietuvių prieš žydus? Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima ten to nematyti“, – tvirtino politologė.

Kitą savaitę, pirmadienį, apkaltos komisija planuoja tvirtinti išvadą.

Anksčiau, kai komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai, kaip ekspertai apklausti istorikai Alfonsas Eidintas, Nerijus Šepetys, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai Greta Baltikauskaitė ir Martynas Jockus, generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Jų teigimu, R. Žemaitaičio viešai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbti teiginiai apie žydų veiksmus Palestinoje, lietuvių trėmimus yra antisemitiniai, jie prieštarauja Konstitucijai ir negali būti laikomi saviraiškos laisve.

R. Žemaitaitis su komisija nebendradarbiauja, nereaguoja į kvietimus dalyvauti posėdžiuose, atsakyti į klausimus, pateikti informaciją.

Apkaltą Mišrios Seimo narių grupės parlamentarui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai. Rugsėjį visos opozicinės frakcijos atsisakė į tyrimo komisiją deleguoti savo narius, todėl joje dirbo tik konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų atstovai.

Tačiau opozicijos atstovai, išskyrus „valstiečius“, nuomonę pakeitė po grupuotės „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį.

Komentuodamas šiuos įvykius R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė: „Įdomu, koks jausmas Izraelio žydams, kai juos dabar kaitina? Pirma, Azerbaidžanas meta lauk armėnus, dabar Izraeliui atėjo eilė? Dar gegužės mėnesį rašiau, kad tam tikrų Izraelio barbarų veiksmai Palestinoje sukels neapykantą jiems ir net visai tautai!“.

„Tuo metu ir dabar Lietuvos komikai mane antisemitu vadino, klausimas, ar dabar tie mūsų komikai mano įspėjimą ir dabar taip vertina. Lazda turi du galus, dabar Izraelio barbarai už Palestiniečių žudymus, kentėti turi“, – spalį rašė parlamentaras.

Apkaltos iniciatyva parengta anksčiau – rugsėjo viduryje.

Joje teigiama, kad R. Žemaitaičio vieši pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą.

Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

Apkaltos iniciatorių vertinimu, sistemingai pasikartojančiais pasisakymais Seimo narys siekia skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Pats Seimo narys teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.