Dar už penkias partijas ketina balsuoti 5 ar kiek daugiau procentų šalies rinkėjų - tai Lietuvos socialdemokratų partija (9 proc.), partija Tvarka ir teisingumas (7 proc.), LR liberalų sąjūdis (6 proc.), Lietuvos centro partija ir Darbo partija (po 5 proc.).

Artūro Zuoko vedama Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai į Seimą nepatektų - partiją palaiko 4 proc. šalies gyventojų. Tiek pat gyventojų palaiko ir Gedimino Kirkilo Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

Pasak VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės politologės Ainės Ramonaitės, sprendimas palikti socialdemokratų gretas G. Kirkilo partijai gali kainuoti politinę ateitį.

„Strategija atsiskirti nuo partijos nebuvo protinga, nes LSDP rinkėjai yra ištikimi savo partijai. (...) Todėl, kai buvę lyderiai, paneigdami ir pažemindami partijos autoritetą, atsiskiria prieštaraudami partijos sprendimams, rinkėjai turėtų gerokai pasipiktinti“, - Eltai sakė politologė.

Tiesa, rimtu populiarumo pastiprinimu LŽVS ir „socialdarbiečių“ sąjungai tampa partija Tvarka ir teisingumas. Nors valdantieji į koaliciją priėmė tik frakcijos narius, ne partiją, sunku tikėtis, kad rinkėjai įžvelgs realų skirtumą tarp to paties pavadinimo darinių. Tuo tarpu Remigijaus Žemaitaičio vedami „tvarkiečiai“ gali pasigirti 7 proc. siekiančiu palaikymu. Tai reikštų, kad už formalią daugumą rinkimuose balsuotų 25 proc. šalies gyventojų.

Opozicijos padėtis kiek geresnė - nors daugiau nei pusė apklausos dalyvių TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį vertina nepalankai (55 proc.), partijos populiarumas, lyginant su liepos mėnesiu, šiek tiek išaugo.

„Su Tėvynės sąjunga tendencija jau ilgą laiką tokia pati - partijos lyderį ir pačią partiją nemažai žmonių vertina neigiamai, tačiau tai netrukdo partijai turėti gana didelę paramą ir stabilų elektoratą“, - aiškino A. Ramonaitė.

Su Tėvynės sąjunga tendencija jau ilgą laiką tokia pati - partijos lyderį ir pačią partiją nemažai žmonių vertina neigiamai, tačiau tai netrukdo partijai turėti gana didelę paramą ir stabilų elektoratą.

Verta paminėti, kad LŽVS lyderis Ramūnas Karbauskis visuomenėje taip pat vertinamas nepalankiai (63 proc.), tačiau „valstiečių“ elektoratas gali nesunkiai tapatinti partiją su premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Gali būti žmonių, kurie remia „S. Skvernelio partiją“, bet nemėgsta R. Karbauskio. Dėl to rinkėjai vienu metu gali remti partiją ir Vyriausybę, bet ne LŽVS lyderį“, - teigė profesorė.

Tuo tarpu į trejetuką vėl patekę Gintauto Palucko socialdemokratai, panašu, grįžta prie partijos ištakų ir dengdamiesi europietiškų socialdemokratų vardu mėgins tapti konservatoriams vertybėmis oponuojančia partija. Tai rodo LSDP sprendimas nesijungti prie Nacionalinio susitarimo dėl išlaidų gynybai didinimo.

Pasak A. Ramonaitės, toks LSDP ėjimas yra rizikingas, tačiau strategiškas ir orientuotas į rinkėjų grupę, kuriai toks pasiūlymas galėtų būti patrauklus. Tiesa, tai žymi pokytį socialdemokratų geopolitinėje orientacijoje, mat iki šiol LSDP užimdavo taikytojų poziciją, mėgindami palaikyti dialogą su skirtingai Rusiją vertinančiomis jėgomis.

„Jei atsimintume ankstesnius laikus, tiek Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), tiek LSDP buvo linkę mažinti karines išlaidas ir rinkėjai tai suprasdavo kaip atsvarą dešiniųjų politikai. Todėl G. Paluckas siunčia aiškų signalą rinkėjams. Nors esmė nėra pasakoma aiškiai, rinkėjai perskaitys tai kaip oponavimą dešiniajai politikai. Sakyčiau, čia bandymas patraukti potencialų Darbo partijos ir „tvarkiečių“ elektoratą. Bet tuo pačiu tai gali atstumi dalį tradicinių socialdemokratų“, - Eltai sakė TSPMI politologė.

Įvertinus bendrą opozicijos palaikymą išeitų, kad už TS-LKD, LSDP, Liberalų sąjūdį ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (3 proc.) rinkimuose balsuotų 34 proc. gyventojų. Beje, nors Lietuvos lenkų rinkimų akcija oficialiai priskiriama opozicijai, ši partija neretai tampa pilkuoju valdančiųjų kardinolu.

Jei rinkimai vyktų šią savaitę, Seimo duris dar pravertų Darbo partija, palaikoma 5 proc. rinkėjų.

Naglio Puteikio Lietuvos centro partiją taip pat palaiko 5 proc. gyventojų. A. Ramonaitės teigimu, šios partijos patrauklumą sudaro du veiksniai - N. Puteikio asmuo ir buvusios „Drąsos kelio“ partijos idėjiniai šalininkai.

„Tol, kol protesto rinkėjui nėra kitų pasirinkimų, Centro partija turi didesnių šansų. Tačiau atsiradus kitai alternatyvai, partijos šalininkų gretose liktų tik N. Puteikiui ištikimi žmonės“, - dėstė politologė.

Apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, ketinančių balsuoti už Tėvynės sąjungą- Lietuvos krikščionis demokratus bei už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o 2 procentiniais punktais pagerėjo Lietuvos socialdemokratų partijos palaikymas. Lyginant su liepos mėnesio apklausos rezultatais, 2 procentiniais punktais sumažėjo ketinančių palaikyti partiją Tvarka ir teisingumas. Kitų partijų palaikymas nepakito ar pakito nežymiai.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis - 27 proc. - respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per pastarąjį mėnesį neapsisprendusių dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais.

Apklausa vyko 2018 m. rugpjūčio 21 -31 dienomis. Tyrimo metu apklaustas 1001 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią iš šių partijų jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?