UŽ

Remigijus Žemaitaitis (Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Seime):

„Konstitucijos komisija jau yra pasisakiusi – šiuo metu projektas svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet komitetas dar neapsisprendė – ateinantį arba dar kitą trečiadienį projektas bus įtrauktas į darbotvarkę, vėliau keliaus į Seimą, kur balsuos visi Seimo nariai. Dabar esminis pasiūlymas – leisti kandidatuoti rinkimuose tiek buvusiam prezidentui, tiek kitiems asmenims, kurie yra davę priesaiką, į tas pačias pareigas, nuo teismo sprendimo, kad priesaika sulaužyta, praėjus 8 metams. Yra ginčas – ar neturėtų būti 12, 14 arba 6 metai. Mes manome, kad to metų cenzo neturėtų būti visai, nes politikas renkamas vienai kadencijai, tad draudimas ir turi galioti iki kadencijos pabaigos.

Aišku, tam reikia keisti Konstituciją, o tam reikia dviejų trečdalių, t. y. 94, Seimo narių balsų. Nuomonių yra įvairių ir pačioje Konstitucijos komisijoje: Kęstutis Masiulis sako, kad visiškai negalima leisti kelti kandidatūros, bet yra ir labiau pagrįstų nuomonių, kad reikia įgyvendinti teismo sprendimą, kuris aktualus ir kai kuriems buvusiems teisėjams, advokatams, valstybės kontrolieriams, – apkalta gali grėsti kiekvienam: yra ne tik Rolando Pakso, Lino Karaliaus atvejai, ji gali grėsti ir Neringai Venckienei, ir man, ir bet kuriam politikui.

Mano asmenine nuomone, užtektų numatyti, kad kandidatuoti draudžiama ne konkretų skaičių metų, o, sakykime, dvi kadencijas. Taip, yra kas iš to nori daryti politiką.

Didžiausi oponentai – konservatoriai, tačiau yra ir blaiviai mąstančių, kurie pripažįsta, kad siekis uždrausti kandidatuoti iki gyvos galvos yra visiška nesąmonė. Tad bent jau Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimų reikėtų tikėtis artimiausiu metu.“

PRIEŠ

Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Seime):

„Nors komitete sprendimo dar nėra, linkstama link to Konstitucijos pataisos varianto, kad sulaužius priesaiką būtų draudžiama kandidatuoti į bet kurias priesaikos reikalaujančias pareigas 10 metų be teisės būti Seimo pirmininku, pavaduotoju ar kandidatuoti į valstybės vadovo pareigas. Taigi, būtų leidžiama kandidatuoti tik į parlamentą.

EŽTT atsižvelgė tik į protokolą, kuris numato bet kurio piliečio teisę į savo reikalų tvarkymą, t. y., teisę būti parlamente. Jie nurodė, kad gali būti ribojimų, bet ši teisė negali būti atimta iki gyvos galvos. Bet prezidento ar Seimo pirmininko pareigos yra reprezentacinės, organizacinės.

Konstitucijoje pasakyta, kad asmuo, kuris turi teisę būti Seimo nariu, gali kandidatuoti į Seimo narius, bet yra papildomų reikalavimų. Taip, tokia situacija, kaip R.Pakso, neaptarta. Bet tą problemą sukūrė Konstitucinis Teismas. Tad mes turime sprendimo laikytis. Na, jei Seime bus priimtas toks sprendimas, koks dabar siūlomas, bus galima vėl kreiptis į EŽTT, tačiau EŽTT sprendime taip pat nekalbama apie valstybės vadovus, vadinasi, mums, kaip valstybei, palikta teisė spręsti savarankiškai.

Ar nebus priekaištų, kad Seimas surado spragą EŽTT sprendime? Nemanau – taip negalėtų sakyti nei mokslininkai, nei rinkėjai, nes Teismas, kaip minėjau, pasisakė tik dėl kandidatavimo į parlamentą. Kokia mano nuomonė? Nuo pradžios maniau, kad ribojimas iki gyvos galvos yra neproporcingas. Ribojimas kandidatuoti į valstybės vadovo postą – na, labai abejoju, ar tai reikia įrašyti į Konstituciją. Rinkėjai pakankamai išmintingi, vargu ar jie rinktųsi asmenį, pašalintą apkaltos būdu. Tad, mano asmenine nuomone, po tam tikro laiko gali būti ir leidžiama tapti prezidentu, ir draudžiama, o Konstitucijos taisyti visiškai nereikia. Kaip balsuosiu? Greičiausiai susilaikysiu.“