Pirmas dublis nesėkmingas
Pirmas dublis nepavyko: Seimui taip ir nebuvo pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo, kurio viena svarbiausių dalių – atlyginimų valstybės sektoriuje sistemos pertvarka, projektas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas konstatavo, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, kad siūlomas teisinis atlyginimų reguliavimas neatitinka konstitucinių reikalavimų. Pagal juos valstybės tarnautojų darbo užmokestį reikia nustatyti įstatymu, tačiau naujame projekte nenustatyti galimi maksimalūs algos koeficientai, neapriboti priemokų dydžiai.
Vidaus reikalų ministerijos viceministrė Sigita Ščajevienė tikina, kad į Seimo teisininkų pastabas projekto rengėjai atsižvelgė, rudens sesijoje bus pateikti pakoreguoti projektai ir tikisi, kad antras dublis bus sėkmingas.
Skirtumai: „Blogai, kad buvo leista įstaigoms pabėgti nuo bendros darbo užmokesčio sistemos. Būna, kad svarbios įstaigos vadovas uždirba mažiau, nes yra Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo sferoje, o kitoje atlyginimas didesnis“, – aiškina S.Ščajevienė. (VRM nuotr.)
Vienas didžiausių siūlomų pokyčių – žymiai kelti atlyginimą įstaigų vadovams, tikintis, kad konkurencinės su privačiu sektoriumi algos pritrauks kompetentingų specialistų, valstybė bus geriau valdoma, piliečiai gaus kokybiškesnių viešųjų paslaugų. Žodžiu, laimėsime visi.
Tiesa, įmonių ir įstaigų, kur darbdavys – valstybė, daugybė ir jos labai skirtingos: nuo „Ignitis grupės“ su beveik 4 tūkst. darbuotojų iki „Lietuvos kino“ su penkiais, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Viešųjų pirkimų tarnybos iki Vaclovo Intos akmenų muziejaus ar Aukštaitijos siauruko. Žinoma, čia tiktų klausimas, ar visas šias įstaigas turėtų valdyti valstybė, bet tai jau kita tema.
S.Ščajevienė primena, kad reforma turės įtakos 350 tūkst. žmonių: iš jų apie 55 tūkst. dirba viešojo administravimo įstaigose (27 tūkst. turi valstybės tarnautojo statusą ir dar maždaug tiek pat dirba pagal darbo sutartis), 19,5 tūkst. – statutiniai pareigūnai, 721 teisėjas, 644 prokurorai, 473 diplomatai, dar yra politikai, regionų plėtros departamentų darbuotojai, kariškiai, kariai ir kt. Į šią reformą neįtraukti medikai ir mokytojai.
Vis dėlto, tik palyginus galima pasakyti, kas uždirba daug, o kas mažai. Tad kuo remiantis nutarta, kad valstybei pavaldžių įstaigų vadovų algos turi šauti į viršų?
Lygino su estais
„Jei žiūrėtume į valstybę kaip į didelę įmonę, ją valdo Prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas. Lyginome, kaip užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, skiriasi vieno lygmens valdžios segmento atlyginimai. Tarp įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios, teisminės valdžios vadovų algų atotrūkio nėra. Remdamiesi tokia logika sudėliojome aukščiausių valstybės asmenų atlyginimus, o pagal tam tikrą proporciją pagal atsakomybes segmentavome juos žemyn“, – aiškina S.Ščajevienė.
Lietuvoje trijų svarbiausių vadovų valstybėje algų atotrūkis dabar labai didelis – Prezidentas uždirba daugiau nei dvigubai už Seimo pirmininką ir premjerą. „Kyla klausimų, kodėl. Todėl Prezidentui siūlome pakelti algą tik 300 eurų, nes siekiame padaryti hierarchiškai teisingą sistemą, kad tarp trijų aukščiausio lygmens valstybės pareigūnų atlyginimų nebūtų tokio didelio atotrūkio“, – aiškina viceministrė.
Palyginome su privačiame versle mokamais vadovų atlyginimais ir paaiškėjo, kad atotrūkis vidutiniškai 40–50 proc.
Prezidento pareiginė alga nuo dabartinių 9 955 eurų, neatskaičiavus mokesčių, kiltų iki 10 200, Seimo pirmininko ir premjero kiltų itin žymiai – iki 8 600 eurų. Dabar Seimo galva gauna 4 670, Vyriausybės – 5 791 eurą. Nauji atlygiai politikams įsigaliotų tik po rinkimų.
Estijos valdžios algos peržiūrimos kasmet, bet ne iš lubų: aukščiausią valstybės tarnautojų darbo užmokesčio indeksą Finansų ministerija apskaičiuoja pagal vartotojų kainų indekso ir pensijų draudimo socialiniuose mokesčiuose metinį augimą. Estijos valdžios – prezidento, parlamento, vyriausybės, Aukščiausiojo Teismo, atliekančio ir Konstitucijos priežiūrą, – vadovų alga vienoda. Nuo šių metų balandžio ji – 7 303 eurai.
Taigi šiandien Lietuvos Prezidentas lenkia kolegą estą net 2 600 eurų, bet Lietuvos parlamento vadovė gauna 2 600, premjerė – 1 500, o Konstitucinio Teismo pirmininkė – apie 1 900 eurų mažiau nei analogiškų institucijų vadovai Estijoje.
Padvigubins nelygybę
Pirmiesiems valstybės asmenims vertėtų mokėti daugiau, bet politikos choristams, o dažnu atveju tik statistams – kažin. Juolab ir pakėlus algas, pavyzdžiui, Seimo nariams liktų galimybė gauti papildomų lėšų parlamentinei veiklai, kurios siekia tiek, kiek nemažai žmonių džiaugtųsi gavę algos – 0,8 vidutinio mėnesinio atlyginimo valstybėje.
Štai Estijos parlamentarų atlyginimas šiemet pakilo nuo 4 399 iki 4 746 eurų. Lietuvos Seimo eilinio nario alga dabar 3 500 eurų, kitą kadenciją kiltų iki 6 300 eurų. Tačiau ir dabar didžiosios dalies alga kur kas didesnė ir ne tik tokiu atveju, jei jie eina kokias nors pareigas frakcijose ar komitetuose: kaip ir visiems valstybės tarnautojams, jiems mokamas priedas už tarnybos stažą – 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos valstybei metus, jis gali siekti iki 30 proc. „Į atlyginimą įskaičiavome, kiek de facto uždirba Seimo nariai. Tačiau siūlome atsisakyti priedo už stažą kaip neteisingos darbo užmokesčio sudedamosios dalies, kad nebūtų paslėptų priemokų ir mokėjimų“, – aiškina S.Ščajevienė.
Pagirtinas ir kitas siūlymas: nors valstybės tarnautojų atlyginimas ir toliau bus skaičiuojamas pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, šis būtų susietas su vidutine alga. Kitas klausimas – kokia proporcija. Vidutinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, antrąjį šių metų ketvirtį, „Sodros“ duomenimis, buvo 1 764 eurai. Vadinasi, parlamentarų pareiginė alga net neskaičiuojant priedo už stažą jau dabar beveik dvigubai didesnė nei vidutinio statistinio valstybės piliečio. Tiek, kokia dabar yra Seimo nario alga be priedų ir daugiau, gauna tik apie 8–9 proc. Lietuvos dirbančiųjų, o de facto ir pagal naują tvarką ji ir tris kartus ar dar daugiau viršys vidutinio statistinio piliečio algą.
Siūloma žymiai kelti algas ir įvairių įstaigų prie Vyriausybės ar ministerijų vadovams. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas dabar uždirba 6 373, valstybės kontrolierius – 6 410 eurų. Tačiau palyginti, kur kokios algos, sudėtinga, nes apibendrintų duomenų apie biudžetines institucijas trūksta, o kiekviena skelbia tai, ką nori. Net tokia skaidrumo iš kitų reikalaujanti institucija kaip Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia tik vadovo ir jo trijų pavaduotojų algų bendrą vidurkį.
Kas ginčytųsi, kad vadovas turi uždirbti daugiau nei pavaldinys, nebent jis būtų unikalus profesionalas. Tačiau, pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės, nauja darbo užmokesčio valstybės sektoriuje apskaičiavimo tvarka dar apie du kartus padidins nelygybę tarp vadovų ir kitų darbuotojų atlyginimų, nors Lietuva pagal GINI pajamų nelygybės indeksą jau daugelį metų yra priešpaskutinė ES.
Visuomet lenkia
Kur kas daugiau viešumo skelbiant valstybės valdomų įmonių, kurių akcininkai yra valstybė, duomenis: Valdymo koordinavimo centras reguliariai skelbia visų 47 įmonių vadovų atlyginimų sąrašą, aiškiai išskiriant pagrindinę jo dalį ir priedus, aiškina, kad atlyginimai priklauso nuo pardavimo pajamų, vidutinio darbuotojų skaičiaus ar valdomo turto. Daugiausia pernai uždirbo „Ignitis grupės“ (15 038 eurus) ir „Lietuvos geležinkelių“ (12 073 eurus) vadovai, dar šešių įmonių vadovų alga peržengė 10 000, septynių viršijo 8 000.
„Palyginome su privačiame versle mokamais vadovų atlyginimais ir paaiškėjo, kad atotrūkis vidutiniškai 40–50 proc.“, – teigia S.Ščajevienė.
„Baltic Salary Survey“ konsultantas-Lietuvos rinkos tyrimų vadovas Povilas Blusius dalijasi kiekvienais metais atliekamo įmonių, taip pat ir kai kurių valstybės sektorių, vadovų atlyginimo tyrimo išvadomis:. „Palyginus valstybės ir privataus sektoriaus įmonių vadovų algas, kai kurios skiriasi kartais, ypač kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, Lietuvos banko ir privačių komercinių bankų – ir dešimtimis kartų“, – konstatuoja ekspertas.
Žymiai skiriasi ir pačių valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai, ir, pasak jo, kartais sunku paaiškinti, kodėl. Pavyzdžiui, Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus atlyginimas – 8 800, o tai pačiai didelių įmonių kategorijai priklausančios „Regitros“ – 4 600 eurų. Vidutinio dydžio įmonė „Toksika“ savo vadovo alga – 10 700 eurų gerokai lenkia abi didesnes. Beveik dvigubai nei didelėms įmonėms priskirtoje bendrovėje uždirba ir kai kurių visai mažų vadovai, bet čia skirtumą galima paaiškinti – jos dirba investicijų srityje, o šiame segmente algos didesnės.
Pirmiesiems valstybės asmenims vertėtų mokėti daugiau, bet politikos choristams, o dažnu atveju tik statistams – kažin.
Kas galėtų būti tas bendras vardiklis, kad visuomenei būtų aišku, už ką ji kiek moka? „Du pagrindiniai aspektai – darbuotojų skaičius ir finansinės atsakomybės dydis. Yra ir kitų, pavyzdžiui, veiklos sritis – ar valdai automobilių ūkį ar investicijas, kokios svarbos organizacija ir pan. Valstybiniame sektoriuje turėtų būti svarbu, ar tai strateginė sritis. Pavyzdžiui, dabar būtų logiška, kad energetikos srities įmonėse atlyginimai būtų didesni nei kitur. Šiandienos kontekste „Ignitis grupės“ vadovo per 15 000 eurų alga atrodo gal net per maža, palyginti su Valstybinių miškų urėdijos, nes „Ignitis“ atsako už visos valstybės energetinę gerovę“, – lygina P.Blusius.
Jo įsitikinimu, valstybinis sektorius turi pasivyti privatų, ir kai kurios įmonės, kad ir „Vilniaus šilumos tinklai“, jau geba su juo konkuruoti. Skelbiamas septynių aukščiausio lygio vadovų algų vidurkis čia – 7 657 eurai. Tad vadovo algą galima numanyti esant dar daug solidesnę. Solidžios ir kai kurių kitų sostinės savivaldybei pavaldžių įmonių vadovų algos, pavyzdžiui, „Vilniaus vandenų“ keturių aukščiausių vadovų algų vidurkis – 10 800 eurų. Beje, Vilniaus mero alga – 3 900 eurų.
Pabėgę iš sistemos
Vidaus reikalų viceministrė S.Ščajevienė aiškina: „Reforma siekiama, kad būtų bendri darbo užmokesčio principai visiems viešojo administravimo įgaliojimus turintiems, valstybės funkcijas teikiantiems asmenims, nepriklausomai, pagal kokį įstatymą jie dirba valstybės tarnyboje. Dabar valstybės įstaigų darbo užmokestį reglamentuoja per 20 teisės aktų. Nenormalu, kai turime tokį išsibarstymą.“
Pasak jos, blogai, kad buvo leista įstaigoms pabėgti nuo bendros darbo užmokesčio sistemos, tada ir atsirado išsibalansavimas tarp įstaigų. Būna, kad kai kurios funkcijos svarbios, bet jų vadovas uždirba mažiau, nes yra Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo sferoje, o įstaigoje, kuri iš jos išėjo, atlyginimas didesnis.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Kęstutis Masiulis pritaria, kad nors valstybė yra kaip viena organizacija, bet personalo politika visai subyrėjusi: „Kiekviena ministerija, kiekviena organizacija turi savo atskirą, specialų požiūrį, kokie yra atlyginimai, ir nei pareigybių pavadinimai, nei koeficientai nereiškia kažkokių bendrų taisyklių. Nors formaliai yra rekomendacijos dėl kategorijų ir koeficientų, bet papildomai gali būti skiriami priedai už kompetenciją, didelį darbo krūvį, ištarnautą valstybei stažą, vienkartiniai priedai, todėl jokie koeficientai neparodo tikrosios algos.“
Planai: vienas didžiausių siūlomų pokyčių – žymiai kelti atlyginimą įstaigų vadovams. (J. Elinsko/BNS nuotr.)
K.Masiulis primena, kad 1995-aisiais, kai buvo kuriamas valstybės tarnybos modelis, pavyzdžiu buvo imama Ispanija, kur visi valstybės darbuotojai buvo surašyti į hierarchinę lentelę. „Tačiau Lietuvoje toks modelis dar net nepradėjęs veikti greitai buvo pradėtas taršyti, nes kiekvienas vadovas, ministras panoro išimčių, o galiausiai iš viso išėjo iš sistemos. Praeitą Vyriausybės kadenciją sistema galutinai žlugo, kai iš jos išėjo policija ir kitos teisėsaugos struktūros. Faktiškai dabar visos institucijos yra autonomiškos ir jokios bendros politikos nebėra“, – konstatuoja Seimo narys.
Vis dėlto valstybės tarnybos, taip pat ir atlygio, reformų bandė imtis ir ankstesnės valdžios. Tačiau po vienos jų, įsigaliojusios vos prieš trejus su puse metų, valstybės asignavimų valdytojų atlyginimams pernai išleista 62,5 proc. daugiau lėšų nei iki reformos, 71 proc. augo ir išlaidos iš šalies samdomiems ekspertams, o darbuotojų padaugėjo nuo 52,4 tūkst. iki 54,9 tūkst. Tačiau pagal tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva tarp 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių pagal valstybės tarnautojų gebėjimus tėra 36-a. Jei lyginamės su privačiu sektoriumi pagal algas, tai būtų padoru lygintis ir pagal darbo našumą ir efektyvumą.
Įgyvendinus naująją reformą, piliečiams valstybės aparato išlaikymas kainuotų dar brangiau. Skaičiuojama, kad pirmam etapui 2023 m. atlyginimams papildomai reikėtų 23,9 mln. eurų, 2024 m. – dar 1,14 mln. eurų daugiau, po rinkimų politikų algoms papildomai reikėtų dar 3,05 mln. eurų.
„Dedame tik reformos pamatus. Valstybės valdomų įmonių tvarkymosi procesas tęsėsi per dešimt metų. Per dieną valstybės tarnyba nesusiefektyvins. Sudarome sąlygas ateiti kompetentingiems vadovams, jų atlyginimai bus didesni, bet jie gaus užduotį, ką turi padaryti“, – aiškina S.Ščajevienė.
P.Blusius pritaria: „Jei valstybės sektoriuje būtų didesnės algos, su laiku ateitų daugiau kompetentingų darbuotojų. Algos turėtų būti tokios, kad neapsimokėtų nė pagalvoti apie korupciją. Energetikos ministras turėtų būti šios srities guru, sveikatos ministras – gal net pats šviesiausias žmogus šalyje. Su dabartiniais atlyginimais tokių neprisikviesime, nebent kažkas ateitų iš idėjos. Problema, kad žmonėms, kurie dabar užima aukštus postus, nenorėtume mokėti idealių atlyginimų, bet kol tokių nemokėsime, tokie žmonės ten ir neateis. Amžina problema – pirma višta ar kiaušinis.“
Pokyčiai: pasak K.Masiulio, grįžti į biurokratizuotą hierarchiją būtų klaida, nes personalo politikoje dabar vertinamas lankstumas, mobilumas ir konkurencingumas. Iš dabartinio chaoso reikia sukurti motyvuotą sistemą. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)
Žinoma, kaip pabrėžia K.Masiulis, bandyti grįžti į biurokratizuotą hierarchiją būtų klaida, nes pasaulis labai pasikeitęs ir personalo politikoje dabar vertinamas lankstumas, mobilumas ir konkurencingumas. Pasak jo, iš dabartinio chaoso vėl sukurti motyvuotą sistemą būtų didelis valstybės laimėjimas.
Žinoma, ir valstybės piliečiams, kaip darbdaviui, turi būti aišku, kokia logika remiantis jie moka vienokią ar kitokią algą jiems tarnaujantiesiems.
Naujausi komentarai