Lietuvos užsienio reikalų ministerija sako skeptiškai vertinanti galimybes diplomatiniu keliu užsitikrinti Rusijos pagalbą Sausio 13-osios byloje.

Tai ministerija nurodė atsakydama į sovietų agresijos aukos Apolinaro Juozo Povilaičio sūnaus, žinomo psichologo Roberto Povilaičio klausimą dėl Lietuvos reakcijos į Rusijos ir Baltarusijos veiksmus.

„Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu, Europos Sąjungos (ES) ir jos narės Lietuvos bendradarbiavimas su Rusijos federacija daugelyje sričių šiuo metu yra apribotas, politiniuose santykiuose su Rusija vyrauja įtampa. Galimybes dvišaliais diplomatiniais veiksmais užsitikrinti Rusijos Federacijos bendradarbiavimą minėtose bylose artimu ir vidutiniu laikotarpiu vertiname skeptiškai“, - rašoma užsienio reikalų viceministro Andriaus Krivo pasirašytame atsakyme, kurį paviešino R.Povilaitis.

Ministerija kaip „efektyvesnį veikimo būdą“ įžvelgia veikimą ES lygiu raginant Rusiją laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir „konstruktyviai bendradarbiauti“ baudžiamosiose bylose. Anot ministerijos, ES vidaus dokumentuose yra užfiksuota, jog Rusijos bendradarbiavimo stoka bus vienas iš aspektų sprendžiant dėl vizų liberalizavimo, ES ir Rusijos bendradarbiavimo susitarimų.

„Todėl Rusija, siekdama teigiamų ES pusės sprendimų šiais klausimais, bus priversta reaguoti į Lietuvos tarnybų teisinės pagalbos prašymus“, - teigiama laiške.

Pats R.Povilaitis sako pasigendantis Lietuvos diplomatinio aktyvumo.

„Kažkokių aiškių veiksmų, kurių buvo imtasi reaguojant į Rusijos ar Baltarusijos nebendradarbiavimą, gautame ministerijos atsakyme neradau, supratau, kad tas klausimas yra nuolatos keliamas „dvišaliame dialoge“ (...). Iš tokių formuluočių suprantu, kad kokiuose diplomatų susitikimuose gal ir buvo vieni kitiems ką nors pasakę ar paklausę. Bet tokių principingų veiksmų, kaip kartais skaitau, kad valstybė kartais išsikviečia ambasadorių pasiaiškinti, kartais notą įteikia, kartais kažkokį griežtą pareiškimą padaro - šitų dalykų bent jau jie nerašo, kad būtų darę“, - BNS sakė R.Povilaitis.

Maskva yra atmetusi Lietuvos prašymą apklausti byloje tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. R.Povilaitis priminė, jog būta žymiai daugiau prašymų Rusijai ir Baltarusijai, kurie „buvo tiesiog ignoruojami“, tačiau Lietuva šių teisinių veiksmų, anot jo, nesiėmė vertinti diplomatiniu lygiu.

„Tai praktiškai yra nereagavimas į kitos valstybės piktavališkus veiksmus. Ir tai ne vieną kartą atsitiko - mano supratimu, buvo galima jau dešimt kartų šį klausimą aštriai kelti į tarptautinį lygį. Čia juk ne šiaip koks menkniekis atsitiko, o kai kurios valstybės slapsto galimus nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus ir trukdo nusikaltimų žmoniškumui tyrimui. Kodėl buvo pasirinkta tokia nereagavimo strategija - nežinau, bet manęs tai netenkina“, - pridūrė jis.

Praėjus 25 metams nuo kruvinų įvykių Sausio 13-osios byla, kurioje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, šių metų sausį pradėta nagrinėti teisme. Savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi tai yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.

Visi kaltinamieji, išskyrus du, teisiami už akių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.