Pereiti į pagrindinį turinį

Klausimas dėl paminklo A. M. Brazauskui netyla: paaiškino, kodėl ne visi tam pritaria

2024-08-06 02:00
DMN inf.

Pirmasis ir kol kas vienintelis paminklas pirmajam nepriklausomos Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui sukėlė pasipiktinimą vos pastačius. Tąkart prezidento dukros piktinosi, kad skulptūroje jis pavaizduotas pernelyg rūstus ir žadėjo statyti naują paminklą. Tačiau po A. M. Brazausko mirties praėjo keturiolika metų ir tik tuomet idėja gimė iš naujo, tik šįkart – Kaune, praneša LNK.

„A. Brazauską aš gerai pažinojau kaip ūkišką, dirbantį žmogų ir inžinerinio mąstymo. Ir jis Lietuvai, manau, daugiausiai iš visų vadovų yra davęs“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. LNK pakalbinti vilniečiai vienbalsiai tikina, kad pagerbti prezidentą reikia.

„Neblogas buvo prezidentas, prie jo gi gyvenau, tai čia nieko nepasakysi, buvo neblogai“, – sakė praeivis.

„Neryžtingas buvo, o paskui buvo geras prezidentas. Gal ir nusipelnė paminklo. Aš nieko prieš“, – kalbėjo moteris.

„Tikrai nusipelnęs prezidentas. Man labai patiko kaip žmogus. Tikrai reikėtų, kodėl gi ne?“ – savo nuomone dalijosi vilnietė.

Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa rodo, kad žmonės dėl paminklo A. M. Brazauskui skyla į dvi dalis. Kone pusė lietuvių paminklui pritartų ir kone tiek pat – ne. Politologas visuomenės susiskaldymą aiškina paprastai – esą jaunimas A. M. Brazausko apskritai neatsimena.

„Kiekvienas turi savo teisybę, kiekviena karta turi savo teisybę. Tiesiog istorijos vadovėliuose apie A. M. Brazauską praktiškai nieko nėra. Ten, geriausiu atveju, yra nuotrauka įdėta ir koks vienas sakinys“, – aiškino VDU politikos antropologas Bernaras Ivanovas.

Tiesa, anot vieno artimiausių prezidento bendražygių – Česlovo Juršėno, Antakalnio kapinėse, ten, kur prezidentas atgulė amžino poilsio, esantis paminklas – tik pradžia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

„Tai čia, savaime aišku, kad geriau negu nieko. Vis tiek yra paminklas, jis yra pagerbtas ir visada padedamos gėlės“, – sakė Č. Juršėnas.

Ir kalbinti praeiviai sutinka, kad prezidento atvaizdo kapinėse negana.

„Asmens tas atvaizdavimas man tiesiog kažkaip gal nejaukiai šiek tiek atrodo. Galbūt vardas, pavardė, taip, kažką reiškia, bet to žmogaus pačio gal nereikėtų išraižyti“, – nuomone dalijosi praeivė.

„Mano manymu, jeigu to neužtenka, tai galima tikrai kokį mokyklos pavadinimą padaryt“, – teigė mergina.

A. M. Brazausko bendražygis Č. Juršėnas sutinka – reikia ir kito paminklo prezidentui pagerbti.

„Jo darbai buvo ir kaip prezidento arba prieš tai dar kaip vicepremjero ir po to kaip efektingo, sėkmingo premjero, kuris daug nuveikė Lietuvos labui krašto viduje, pertvarkant Lietuvą naujais pagrindais ir, žinoma, tarptautinei politikai. Tai jeigu dabar visa šita sudedam, ir yra pagrindas statyti paminklą“, – argumentavo Č. Juršėnas.

O politologas įsitikinęs, jog apskritai istorijos įamžinimo Lietuvoje nepakanka.

„Mes neturime paminklo signatarams, mes neturime įamžinimo normalaus mūsų tarpukario prezidentų. Tai reikalinga būtent valstybės pozicija ir tam tikras konsensusas tarp politinių grupių“, – tikino B. Ivanovas.

Vis dėlto, kai kurie istorikai laikosi nuomonės, kad paminklui dar ne laikas. Jį esą turėjo statyti jau kita karta, o kol kas esą pagerbimo A. M. Brazauskui užtenka.

Labiausiai paminklo A. M. Brazauskui idėją palaiko pensininkai, ne sostinėje gyvenantys apklaustieji, turintys vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų