Tokiam sprendimui ketina pritarti ir socialdemokratai, ir opozicijoje dirbantys konservatoriai. Tiesa, pastarieji planuoja ir tam tikras galimo sprendimo išlygas. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, į šį postą deleguotas „valstiečių“, optimizmo dėl valdininkų algų didinimo nerodo, nes tam nėra pakankamai pinigų šalies biudžete. O jei ir pavyktų kažkiek rasti, tai bazinis algos dydis padidėtų tik keliais eurais.

2009 m. bazinis valstybės tarnautojų algų dydis buvo sumažintas nuo 490 Lt (141,9 euro) iki 450 Lt (130,5 euro). Toks jis yra iki šiol. Seime būta ne vieno siūlymo vėl padidinti bazinį dydį, tačiau tam nebuvo ryžtasi.

Bet lazda – su dviem galais: bedarbių gretos padidėtų dešimčia tūkstančių, o jie tuoj pat atsidurtų išvykstančiųjų iš Lietuvos eilėse.

Praėjusių metų gruodį kadenciją baigiantis Seimas atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlomą įstatymo pataisą, pagal kurią pareiginės algos bazinis dydis būtų galėjęs padidėti beveik 12 eurų. Tam iš šalies biudžeto būtų prireikę daugiau nei 80 mln. eurų. Didinti pareiginės algos bazinį dydį pernai siūlė ir Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Teisėjų taryba. Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga prašė jį padidinti bent iki 138 eurų.

Bet nei tuometinė Algirdo Butkevičiaus vyriausybė, nei Seimas tam nesiryžo.

Iki šių metų bazinis algos dydis, skaičiuojant atlyginimus, taikytas maždaug 50-čiai tūkst. politikų bei teismų sistemoje ir valstybės tarnyboje dirbančių asmenų. Priėmus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, nuo šių metų pradžios valstybės tarnautojų armija išaugo iki 200 tūkst., nes valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, tiek dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek valstybės tarnautojams, imta taikyti vienodą bazinį algos dydį.

Keliant algas atskiroms grupėms, žmonės priešinami?

Kol kas dar vadovaujantis Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad per trejus metus valstybės tarnautojų bazinį algos dydį būtina sugrąžinti tokį, koks buvo iki ekonominės krizės.

„Nuo kitų metų būtų gerai bazinį dydį pakelti 8 eurais, bet, jeigu dėl tokios sumos nepavyktų susitarti, tai bent – 4 eurais“, – bendraudamas su LRT.lt, sakė A. Sysas.

Jis įsitikinęs, kad keliant algas atskiroms darbuotojų grupėms – mokytojams, policininkams ar medikams – žmonės tik priešinami, todėl būtų teisingiausia pakelti algas iš karto visiems valstybės tarnautojams.   

Kitų metų šalies biudžeto projektą vyriausybė Seimo socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijoms žadėjo pateikti antradienio pavakare, o visam Seimui – antroje spalio pusėje. Biudžeto svarstymas numatytas lapkritį.

Komiteto pirmininkas nežadėjo daug

S. Jakeliūnas pavirtino, kad Seime jau užregistruoti keli pasiūlymai didinti valstybės tarnautojų algos bazinį dydį. Tačiau teigė, kad šis dydis tikrai nepakils iki 140 eurų ar daugiau.

„Toks sprendimas pareikalautų didžiulių pinigų, o šiuo metu valstybė tam galimybių neturi. Bazinis algos dydis galbūt galėtų padidėti 2–3 eurais. Jei būtų priimtas toks sprendimas, valstybės tarnautojų ir politikų algos pakiltų keliais procentais“, – aiškino S. Jakeliūnas.

Politikams algų kelti neplanuoja

Konservatorių lyderis ir Seimo narys Gabrielius Landsbergis teigė pritariąs, kad valstybės tarnautojų algų bazinis dydis būtų pakeltas iki tokio lygio, koks buvo prieš krizę. Pasak jo, esama situacija, kai jau pakankamai ilgai valstybės tarnautojų algos nekyla, prisideda prie socialinės atskirties didėjimo, nes infliacija auga.

Bet jis – kategoriškai prieš, kad algos būtų padidintos ir politikams.

„Šiomis dienomis Seime užregistruosiu įstatymo pataisą, kad iš šiuo metu galiojančio įstatymo būtų išbraukti visi politikai, įskaitant merus ir savivaldybių tarybų narius, sukuriant jiems naują įstatymą. Tuomet Seimas galėtų lengviau apsispręsti dėl valstybės tarnautojų algų didinimo“, – įsitikinęs G. Landsbergis.

Tam, kad algos nebūtų didinamos politikams, pritaria ir A. Sysas, ir S. Jakeliūnas.

Situacija Lietuvoje nepalanki algoms didinti?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuvoje nepalanki situacija algoms didinti ir to nereikėtų daryti: „Nors to išvengti sunku, tačiau, atsižvelgiant į esamas grėsmes, kol kas visuotino algų kėlimo geriau išvengti. Juk mūsų žemės ūkis guli ant šono, nežinia kas darosi Europos Sąjungoje, o mes visi kažkodėl svaigstame nuo optimizmo. Kad tik neatsitiktų taip, kaip jau buvo 2008 m.“

K. Glaveckas taip pat atkreipė dėmesį, kad, jeigu algos bus didinamos tik daliai valstybės tarnautojų, kaip siūlo kai kurie parlamentarai, toks sprendimas prieštarautų Konstitucijai.

„Be to, jei Seimo narių algos nebūtų didinamos, tai jų padėjėjai, kurie priskiriami valstybės tarnautojams, turintys aukštesnę kvalifikaciją, gautų didesnius atlyginimus už parlamentarus“, – kalbėjo K. Glaveckas.

Jo žiniomis, vyriausybė svarsto galimybę valstybės tarnautojų algų bazinį dydį padidinti maždaug 2,5 euro. Bet, liberalo manymu, nereikėtų ir to daryti, nes tokiu atveju algos padidėtų labai nedaug.

„Geriausia būtų bazinį algos dydį padidinti tiek, koks jis buvo iki krizės. Tokiu atveju valstybės tarnautojų [visa] alga padidėtų maždaug 70 eurų. Tiems, kas negyvena Vilniuje ir nevalgo ananasų ar ispaniškų kumpių, tai, žinoma, – nemenki pinigai. Tačiau toks sprendimas iš šalies biudžeto pareikalautų maždaug 140 mln. eurų“, – aiškino K. Glaveckas.

Jis teigė manąs, kad protingiausia būtų mažinti valstybės tarnautojų armiją, o tai leistų stipriai jiems padidinti algas.

„Bet lazda – su dviem galais: bedarbių gretos padidėtų dešimčia tūkstančių, o jie tuoj pat atsidurtų išvykstančiųjų iš Lietuvos eilėse“, – svarstė K. Glaveckas.

LRT.lt atsiųstame premjero Sauliaus Skvernelio atsakyme dėl valstybės tarnautojų bazinės algos dydžio teigiama, kad atlyginimai valstybės tarnautojams, kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams, turi didėti: „Kalbant apie valstybės tarnybą, pirmiausia turi vykti valstybės tarnybos aparato mažinimas efektyvinimo, optimizavimo, perteklinių ir dubliuojančių funkcijų atsisakymo sąskaita. Dėl bazinio algos dydžio vyriausybė dar nepriėmė sprendimo – ar jis turi būti didinimas ir, jei – taip, tai – kiek. Sprendimas bus priimamas atsižvelgus į finansines valstybės galimybes.“