Dokumentų šūsnys, nesibaigiančios užsieniečių užklausos ir dar asmens dokumentų išdavimas. Migracijos departamente kasdien pluša per pusė tūkstančio darbuotojų ir jie vos spėja.

„Parodykite man įstaigą, kurioje per dvejus metus darbo apimtys būtų išaugusios dvigubai. Tai yra Migracijos departamentas. Kur dar darbo apimtys taip išaugo?“ – kalbėjo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Dokumentų krūvos ir pavargę veidai. Verslininkų manymu, ne visos viešosios įstaigos dirba taip intensyviai.

„Kartais matome ir biurokratijos apraiškas, kurios iš per didelio aparato, nežinia, į ką kreiptis, kas turi derinti leidimus“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

Per ketverius metus valdininkų skaičius sumažėjo 3 proc. – iki 360 tūkst. žmonių. Tačiau jų vis dar smarkiai daugiau nei išsivysčiusių šalių vidurkis.

Viešosiose įstaigose žmonės dirba ne tik dėl socialinių garantijų ir griežto darbo valandų paisymo. Valdininkų atlyginimai dabar auga sparčiau nei privataus sektoriaus.

„Norint užtikrinti, kad viešasis sektorius būtų patrauklus geriems darbuotojams ateityje, būtina užtikrinti ir deramą atlyginimą“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pirmą kartą susiduriame su stipresne tendencija, kai verslui tampa sunku konkuruoti su viešuoju sektoriumi. Padidėję atlyginimai iš tiesų vilioja žmones į valstybines įstaigas“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Padidėję atlyginimai iš tiesų vilioja žmones į valstybines įstaigas.

Vilionių bus ir kitąmet – prognozė tokia, kad privačiame sektoriuje algos augs apie 8 proc., o viešajame – bent 9 proc. Taigi per porą metų dalies piniginė padidės beveik trečdaliu.

„Atlyginimai mokytojams padidėjo daugiau nei 20 proc., o sveikatos sektoriuje gydytojams – apie 15 proc. Šie susitarimai tęsis ir kitais, ir dar kitais metais“, – aiškino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Žmonės viešąjį sektorių dažnai įsivaizduoja kaip biurokratus, sėdinčius ministerijose, tačiau visas biurokratinis aparatas – visos ministerijos kartu sudėjus – sudaro apie 300 mln. eurų, kai biudžetas yra keliolika milijardų“, – kalbėjo G. Skaistė.

„Neatrodysime kaip bažnyčios pelės, tačiau tikrai negalėsime girtis, kad, žinote, ateikite pas mus, mes čia siūlome geresnius atlyginimus. Tikrai girdžiu, kad kitose įstaigose labiausiai vertinami specialistai gauna gerokai aukštesnius atlyginimus. Mums dar yra, kur pasitempti“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Atlyginimai kyla kaip ant mielių, tačiau viešosios paslaugos nesikeičia. Gyventojams netrumpėja eilės pas gydytojus, verslas nesulaukia greitesnio leidimų išdavimo.

„Čia yra pavojus, kad atlyginimų kėlimas nebūtinai pagerins paslaugų prieinamumą – nes lieka tie patys žmonės, su tomis pačiomis funkcijomis ir, sakykime, su tokiu pačiu požiūriu į darbą“, – akcentavo M. Dubnikovas.

Kad valstybinis aparatas galėtų dirbti kokybiškiau, neslepia ir finansų ministrė.

„Viešojo sektoriaus efektyvinimo galimybių yra, tačiau dažniausiai politikai to apetito nelabai…“, – atviravo G. Skaistė.

Ekonomistas ragina valdžią solidarizuotis su verslu ir vietoj mokesčių didinimo, nebepadidinti atlyginimų biurokratams.

„Bet klausimas, ar nereikėtų perkelti dalies žmonių iš valstybinio sektoriaus į privatų sektorių?“ – svarstė M. Dubnikovas.

„Ta nuolatinė rotacija yra irgi lėšų švaistymas. O kol kas, deja, Migracijos departamentas išlieka specialistų kalvė – priimame jauną, perspektyvų žmogų, paruošiame jį kvalifikuotam darbui ir jį pervilioja kitos įstaigos. Tai šiek tiek liūdina“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Kitais metais viešajame sektoriuje dosniausi atlyginimai laukia gydytojų, slaugytojų, mokytojų, dėstytojų bei kultūros ir meno darbuotojų.