„Politinis procesas yra sustojęs ar aklavietėje. Situacija yra nenormali ir galėčiau konstatuoti, kad eurokomisaro skyrimo procesas iki šiol buvo neskaidrus, nes yra neaišku, nei kas, kam, ką teikia, nei kas tie kandidatai buvo, kas ten palaikymą ir prezidentūros turi ra neturi. Viskas vyko kilimu“, – šeštadienio rytą Eltai sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Ji tvirtino, kad Laisvės partijai nebuvo aiškiai iškomunikuota, kad buvo pradėti G. Lansbergio kandidatūros į eurokomisarus derinimo procesai.

„Tai gal tiesiog reikia nutraukti visą šitą praktiką, kuri yra žalinga ir pasižiūrėti plačiau, paskirti patį geriausią žmogų į eurokomisaro poziciją?“ – kėlė klausimus politikė.

A. Armonaitė priminė, kad Laisvės partija viešai įvardijo 10 moterų iš politikos, verslo ir kitų sričių, kurios galėtų būti svarstomos kaip kandidatės į eurokomisarus. Politikė pažymėjo, kad G. Landsbergiui paskelbus, jog jo kandidatūrai nepritaria Prezidentūra, minėtas Laisvės partijos pasiūlymas tampa dar aktualesnis.

„Laisvė partijos pasiūlymas pasižiūrėti plačiau, tai yra ne tik į politinį lauką, bet ir pasidairyti moterų lyderių versle ar kitose srityse, man atrodo, dabar yra kaip tik labai reikalingas“, – sakė A. Armonaitė.

Antradienį A. Armonaitė feisbuke įvardijo dešimt moterų, kurios, jos įsitikinimu, puikiai tiktų į eurokomisaro postą. Tarp pastarųjų buvo ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvirtino supratęs, kad prezidento palaikymo nesulauks

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis penktadienį Eltai sakė, kad dėl Prezidentūros pasipriešinimo jo kandidatūrai į Europos komisarus premjerė I. Šimonytė turėtų žvalgytis kitų pavardžių. Konservatorių lyderio teigimu, nepaisant Vyriausybės prerogatyvos siūlyti kandidatą, tikėtis, kad šalies vadovas G. Nausėda pritartų jo kandidatūrai – neverta.

„Pirmiausiai, esu dėkingas už paramą ir už tai, kad buvau premjerės pateiktas, ir už tai, kad paramą, kiek man yra pristatyta, man išreiškė ponia Ursula von der Leyen. Taip pat viešai buvo pasakęs Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Weberis. Tai yra tikrai svarbu ir aš tą tikrai vertinu. Suprasdamas, kad vienai institucijai ar net institucijos vadovui tai niekaip nėra priimtina ir nesvarbu, manau, kad reikia ieškoti kito varianto“, – Eltai penktadienio vakarą teigė G. Landsbergis, pažymėdamas, jog premjerei reikia ieškoti kito kandidato.

Konservatorių lyderis tvirtina susipažinęs su informacija, kuri leidžia daryti išvadą, jog prezidentas, kurio pritarimas būtinas, skiriant Lietuvos kandidatą į eurokomisarus, tikrai nepritars jo kandidatūrai.

„Tos formuluotės, kurios buvo man perduotos apie pokalbius, vykusius diskusijų ar pateikimo metu, leidžia numanyti, kad Prezidentūrai nebuvo aktualu, kokie portfeliai Lietuvai tektų. Svarbiausias jų prioritetas buvo, kad joks portfelis netektų vienam žmogui“, – teigė ministras.

„Ne tik, kad panašu, bet tai yra aišku – jokiomis aplinkybėmis tai nebus patvirtinta“, – pridūrė jis.

Nors anksčiau skelba, kad G. Landsbergio kandidatūra oficialiai prezidentui nebuvo pristatyta, pats G. Landsbergis sako, jog turima informacija leidžia teigti, kad jo kandidatūros derinimo procesas vyko.

ELTA primena, kad ilgą laiką neoficialiai buvo kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelė dalis konservatorių partijos narių taip pat atvirai reiškė paramą šiai potencialiai kandidatūrai.

Visgi, pats ministras ilgą laiką tokios intencijos viešai nebuvo išsakęs.

Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovas teigė, kad Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas buvo užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo rūmuose taip pat netrūko skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.