„Esminė žinia, kurią šiandien tikriausiai galima pasakyti: mes norėtume prisidėti prie centro-dešinės koalicijos, įgyvendinti pokyčius Lietuvai. Jeigu gausime šį kvietimą, mes jį svarstysime“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė A. Armonaitė.

Politikės teigimu, Laisvės partijos prioritetai – pokyčiai švietime, ekonomikoje ir žmogaus teisių srityje.

„Mums svarbu atnešti pokyčius į švietimą, į ekonominę darbotvarkę, kurioje būtų daugiau pagarbos žmonėms, kuriantiems darbo vietas sau ir kitam, ir kad pagaliau išspręstume pagrindines žmogaus teisių problemas, kurios kamuoja visus 30 metų“, – sakė politikė.

Ji teigė, kad dar anksti kalbėti apie galimas postų dalybas ir tai, ką partija siūlytų į Vyriausybę. Tačiau politikė neatmetė galimybės, kad į ministrų kabinetą galėtų ateiti ir kandidatūros ne iš partijos.

„Kol kas sunku pasakyti, apie konkrečias pozicijas, kaip jūs žinote, mes nešnekame. Rinksime pačius geriausius tiek savo partijos žmones, kurie prisidėjo prie programos (...) Galbūt, neatmetu galimybės, kad ir iš išorės prie mūsų prisijungs žmonių“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Nors vėlyvas vakaras, bet ankstyvas metas kalbėti apie konkrečias pozicijas ir pavardes. Būtų išmintinga to nedaryti“, – sako ji.

A. Armonaitė teigia, kad norėtų Seime atitaisyti kai kurias dabartinių valdančiųjų „drakoniškas klaidas“, pavyzdžiui, sprendimus dėl pagalbinio apvaisinimo.

„Yra keletas dalykų, kurie šiuo metu kenkia žmonėms, pavyzdžiui, amžinas embrionų šaldymas kenkia poroms, kurios yra nevaisingos ir bando pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga. Šitą dalyką reikia atšaukti iš karto. (Reikia– BNS) peržiūrėti galbūt ir kai kuriuos alkoholio kontrolės sprendimus, tačiau tai yra, na, kitas darbas“, – sakė ji.

Nesvarbu, kiek vienmandačių galiausiai „įkris“ į Laisvės partijos sąskaitą, mes bendrai vertiname gerai pasirodymą.

Rezultatą vadina geru

Laisvės partija pirmajame rinkimų ture daugiamandatėje apygardoje pelnė 9,11 proc. rinkėjų balsų, užėmė penktąją vietą bei gavo aštuonis mandatus. Antrajame ture vienmandatėje apygardoje sėkmę bandė 12 partijos kandidatų. Preliminariais duomenimis, partija gali iškovoti du ar tris papildomus mandatus.

A. Armonaitės teigimu, partija pasirodymą rinkimuose vertina gerai. 

„Mes vertiname savo rezultatą gerai, tai yra mūsų pirmi rinkimai. Mes labai džiaugiamės, kad mus išgirdo žmonės ir tą drąsią programą, kurią kažkas vadina radikalia, – aš tai manau, tokia labai civilizuotai valstybei tinkama liberalios partijos programa – ja žmonės patikėjo“, – sakė ji.

„Nesvarbu, kiek vienmandačių galiausiai „įkris“ į Laisvės partijos sąskaitą, mes bendrai vertiname gerai pasirodymą“, – pridūrė Laisvės partijos lyderė.

Jos teigimu, rinkimai iš esmės buvo sklandūs.

„Rinkimai, manau, nors ir pandemijos sąlygomis, buvo sklandūs. Apgailestauju, kad žmonėms ne visiems buvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Tikiuosi, kad tai niekada nebepasikartos“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Laimėjo Pasaulio lietuvių apygardoje

Pasaulio lietuvių apygardoje į Seimą išrinkta Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už A. Armonaitę balsavo per 12,9 tūkst. arba 53,15 proc. užsienio rinkėjų.

Konservatorių iškelta buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė surinko 10,8 tūkst. arba 44,5 proc. apygardos rinkėjų balsų.

VRK skelbia balsavimo rezultatus iš visų 51 balsavimą organizavusios diplomatinės atstovybės, tačiau visų paštu gautų užsienio balsų paprastai sulaukiama kitos savaitės antroje pusėje.

Pasaulio lietuvių apygarda pirmą kartą sudaryta šiems Seimo rinkimams, atsižvelgus į didelį užsienio lietuvių aktyvumą per pastaruosius prezidento rinkimus ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Balsuoti Seimo rinkimuose užsienyje buvo užsiregistravę per 43 tūkst. rinkėjų, savo valią pirmajame ture pareiškė per 35 tūkst. pasaulio lietuvių. VRK šiuo metu skelbiamais duomenimis, antrajame ture užsienyje balsavo per 24 tūkst. rinkėjų.

Per pirmąjį turą prieš dvi savaites A. Armonaitė sulaukė 34,9 proc., D. Asanavičiūtė – 25,4 proc. rinkėjų palaikymo. Trečias liko Lietuvos socialdemokratų darbo partijos iškeltas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, surinkęs 12,83 proc. rinkėjų balsų.

Specialiai užsienio lietuviams rinkimų apygarda sudaryta, atsižvelgus į didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per ankstesnius rinkimus. Tam buvo pakeistas Seimo rinkimų įstatymas ir Lietuvoje vienmandačių apygardų skaičius nuo 71 sumažėjo iki 70.

Pasaulio lietuvių apygarda steigiama, kai paskutiniuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius sudaro daugiau kaip 90 proc. vidutinio apygardų rinkėjų skaičiaus. Vidutiniškai apygardoje šiuose Seimo rinkimuose buvo per 30 tūkst. rinkėjų.

R. Šimašius: sulaužėme daug tabu

Vilniaus mero ir vieno iš Laisvės partijos įkūrėjų Remigijaus Šimašiaus teigimu, Laisvės partija parodė jaunų žmonių galimybes.

„Man atrodo, apskritai, Laisvės partijos dalyvavimas šituose rinkimuose sulaužė labai daug tabu Lietuvos visuomenėje – ir labai gerai, kad sulaužė. Visų pirma parodė, kad jauni žmonės, jauna komanda tikrai gali labai daug laimėti. Ir aš pats, būdamas keturiasdešimt kelių metų matau, kaip penkiasdešimt plius metų dominuojantys vyrai jie dažnai įsivaizduoja gyvenimą savaip ir net nesuprato, kad gyvenimas jau daug kur pasikeitė“, – BNS sekmadienio vakarą sakė R. Šimašius.

„Aušrinės veržli lyderystė tikrai, man atrodo, daug kam atvėrė akis ir parodė kitas galimybes. Džiaugiuosi, kad mūsų žmogaus teisių klausimai pasirodė joks ne tabu žmonėms, kad jie balsuoja dėl to“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar sutiktų užimti postą Vyriausybėje ar Seimo vadovybėje, jeigu sulauktų tokio siūlymo, jis sakė, kad vienareikšmiškai tęs darbą sostinės mero pareigose.

„Kitų galimybių tikrai nesvarstau, esu tiesiogiai išrinktas meras, (yra – BNS) labai daug ką nuveikti ir tikrai manau, kad turime labai gerų kandidatų, jeigu tektų formuoti Vyriausybę (...)“, – sakė R. Šimašius.

Laisvės partija savo programoje pagrindiniu prioritetu įvardijo švietimą, siūlo skirti 3 proc. BVP mokslo tyrimams.

Ši politinė jėga taip pat žada siekti įteisinti partnerystę bei santuokos institutą LGBT+ (homoseksualūs, biseksualūs, translyčiai ir kitų tapatybių asmenys) bendruomenei, švelnesnę narkotikų politiką įteisinant kanapes medicinai ir rekreacijai, lengvatas pradedančiam ir inovatyviam verslui, rūpinimąsi aplinka.

„Mes stengsimės patys, jog psichoaktyvios medžiagos, kurias žmonės turi su savimi be tikslo platinti, kad jos nebūtų Baudžiamajame kodekse, būtų dekriminalizuotos (...) Mes taip sieksime, kad tos pačios lyties poros turėtų galimybę įteisinti šeimos santykius. Tai, žinoma, mes to sieksime:  už mus kai kurie žmonės dėl to balsavo“, – sekmadienio vakarą patikino A. Armonaitė.

Praėjusių metų birželį liberalios krypties Laisvės partiją įsteigė Seimo narė A. Armonaitė ir Vilniaus miesto meras R. Šimašius su bendražygiais.