Pirmadienį paskelbtame I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės projekte nemažas dėmesys skiriamas saugumo ir užsienio politikos klausimams. Skyriuje, skirtame krašto apsaugai „Stipri ir saugi Lietuva“, pateikiami rodikliai, kurių artimiausius ketverius metus sieks centro dešinės jėgų sudarytas Ministrų kabinetas.

Vyriausybės programos projekte kaip laiko žyma, iki kada įsipareigojama pasiekti vienokių ar kitokių užsibrėžimų, nurodomi 2024 ir 2030 metai.

Teigiama, kad 2024 metais organizuotame Lietuvos kariniame rezerve esančių žmonių skaičius bus ne mažesnis nei 30 tūkst. (šiuo metu – 19 000). Taip pat užsibrėžiamas tikslas, kad iki Vyriausybės darbo pabaigos ne mažiau kaip 80 proc. gyventojų jausis saugūs ir, kad per šį laikotarpį nemažėtų piliečių pasitikėjimas valstybe. Dar po šešerių metų, rašoma Vyriausybės programos projekte, pasitikėti valstybe turėtų 85 proc. gyventojų, lygiai tiek pat – turėtų jaustis saugūs.

Taip pat planuojama sukurti vieningą krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemą bei įgyvendinti kibernetinio saugumo funkcijų konsolidaciją. Iki 2024 m., pabrėžiama Vyriausybės projekte, bus siekiama užtikrinti 5G ryšio infrastruktūrą dalyvaujant tik nacionalinio saugumo kriterijus atitinkantiems gamintojams.

Tuo tarpu iki 2030 m., rašoma Vyriausybės programos projekte, dešinieji planuoja priimti sprendimus, leisiančius, kad būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 2,5 proc. BVP finansavimas gynybai. Šis įsipareigojimas yra įprasmintas ir prieš kelerius metus pasirašytame politinių partijų susitarime.

Taip pat, teigiama projekte, bus dedamos pastangos, kad artimiausius 4 metus valdžios priimami sprendimai prisidės prie to, kad visi Lietuvos kariuomenės vienetai atitiktų nustatytus parengties lygių reikalavimus ir kad būtų  suformuotas ne mažiau kaip 60 tūkst. organizuotas rezervas.

Užsienio politikoje sieks stiprinti „švelniąją galią“

Tuo tarpu Vyriausybės programos projekto skyriuje, skirtame valstybės užsienio politikai, akcentai dedami Lietuvos pastangoms plėsti demokratijos vertybes Lietuvai geopolitiškai aktualiame regione.

Taip pat kaip siekinys nurodomas „stiprėjantis Lietuvos balsas priimant strateginius Europos Sąjungos sprendimus“. Šiame kontekste pabrėžiamas užmojis XVIII Vyriausybės darbo laikotarpiu plėtoti „švelniąją galią“ ir atnaujinti Užsienio reikalų ministerijos veiklą. Kaip rašoma pateiktuose sėkmės rodikliuose iki 2024 m. bus siekiama kurti XXI a. iššūkiams pasitikti pritaikytą, veiksmingą ir išmanią diplomatinę tarnybą.

Metas įtvirtinti tai, ko Lietuvos visuomenė visąlaik tikėjosi – atvirumo, atsakomybės, vienodo visų vertinimo ir pagarbos.

Galiausiai, kaip vienas iš svarbiausių siekinių, nurodytas tvaraus transatlantinio ryšio išlaikymas ir jo stiprinimas.

Šioje dalyje aprašoma ir planuojama Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu. Kaip teigiama projekte, bus siekiama užtikrinti principingą valstybės poziciją „Rusijos agresijos akivaizdoje“.

„Remsime tikslines ir ekonomines sankcijas Rusijos režimui; ne tik palaikysime Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos ir kitų regiono valstybių pastangas tapti ES ir NATO narėmis, bet ir padėsime joms siekti susigrąžinti Rusijos okupuotas ir aneksuotas teritorijas“, – rašoma projekte.

Atskiras dėmesys parodytas ir Baltarusijai. Kaip skelbiama projekte, Lietuva padės demokratiškai baltarusių pilietinei visuomenei ir palaikys tikslines ir ekonomines sankcijas nedemokratiškam Baltarusijos režimui.

Programa jau įregistruota

Ministrė pirmininkė  I.  Šimonytė įregistravo  aštuonioliktosios Vyriausybės programos projektą, kurį antradienį ketina pateikti Seimui.

„Metas įtvirtinti tai, ko Lietuvos visuomenė visąlaik tikėjosi – atvirumo, atsakomybės, vienodo visų vertinimo ir pagarbos. Tik kasdien vadovaudamiesi šiais principais sustiprinsime žmonių pasitikėjimą valstybe ir jos demokratine sistema, atliepsime visuomenės ir atskirų jos grupių poreikius“, – sakoma dokumento projekte.

Jame pažymima, kad ši Vyriausybė darbą pradeda ne tik mūsų šaliai, bet ir visam pasauliui sudėtingu laikotarpiu - COVID-19 pandemijos laikotarpiu.

„Esamos aplinkybės diktuoja ne tik būtinybę greitai veikti. Vyraujantis neapibrėžtumas (kai nežinome, kaip ilgai, kokia imtimi virusas veiks ir kokia bus jo galutinė įtaka) sukuria prielaidas naujai pažvelgti į iki šiol nueitą mūsų šalies raidos kelią ir, remiantis žiniomis, prognozėmis, duomenimis, atversti naują pažangos lapą“, – sakoma dokumento projekte.

Naujoji Vyriausybė išskyrė svarbiausius mūsų šalies pažangos prioritetus, kurie, jos nuomone, padės pasiekti esminį lūžį, sustiprins mūsų šalį ir jos žmones, padarys mus atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms, nesvarbu, tai būtų sveikatos krizė, klimato kaita ar kitos neapibrėžtos įtakos.

„Mes įsipareigojame pasiekti esminį ekonominį proveržį, pereidami prie aukštesnės, nei dabar esančios pridėtinės ekonominės vertės. Skatinsime augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas, plėsime skaitmenizaciją, įgyvendinsime valstybinę atvirų duomenų politiką. Sukursime draugišką aplinką, palankią steigti naujas darbo vietas ir vystyti verslo plėtrą. Aktyviai skatinsime mokslinių tyrimų ir inovacinių veiklų apimtis, kurių vienas pagrindinių tikslų bus rasti sprendimus pasaulinėms tendencijoms“,- žada naujoji Vyriausybė.

Nė vienam žmogui neturi grėsti atskirtis, nė vienas vyresnio amžiaus gyventojas neturi bijoti pasenti.

Ji ketina laikytis  gamtą tausojančios politikos principų, priimti sprendimus, formuojančius atsakingą vartojimą, įtraukti visuomenę vystant gamtosauginę veiklą ir priimant su aplinkosauga susijusius sprendimus, stiprinti  Lietuvos energetinę nepriklausomybę, plėtoti  žiedinę ekonomiką.

„Nė vienam žmogui neturi grėsti atskirtis, nė vienas vyresnio amžiaus gyventojas neturi bijoti pasenti. Žmonėms su negalia sieksime suteikti galimybę gyventi savarankiškai, gauti išsilavinimą ir sukurti palankias darbo sąlygas. Mes žinome, kad visuomenė stipri tiek, kiek stiprūs silpniausi tos visuomenės nariai“,-  sakoma Vyriausybės  programos projekte.

Aštuonioliktoji Vyriausybė įsipareigoja kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene parengti ir imtis  įgyvendinti nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.

I. Šimonytės Vyriausybė įsipareigoja kurti gyventojams patogią, prieinamą ir kokybišką, visoje šalyje paslaugas teikiančią, krizėms atsparią sveikatos priežiūros sistemą, nediskriminuodama ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų.

Tarp Vyriausybės pažadų – įsipareigojimas mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų.

„Pagrindinis regionų politikos siekis – kad žmonės turėtų galimybę susikurti savo gyvenimo kelią nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. Šį siekį padės įgyvendinti gerai veikianti infrastruktūra, efektyvus mobilumas, darbo vietos, švietimo, mokymo ir verslumo galimybės, taip pat prieiga prie gerovės paslaugų regionuose. Savivaldai suteiksime daugiau galių, perleisime daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų. Skirsime daugiau dėmesio siekdami į regionus pritraukti papildomų investicijų“, – sakoma Vyriausybės programos projekte.

„Nors XVIII-oji Vyriausybė gali dirbti daugiausia iki 2024-ųjų pabaigos, programa brėžia ir sėkmės rodiklius, kurių būtų galima tikėtis po dešimtmečio, o žaliojo kurso misijos atveju – net 2050-aisiais, sėkmingai pradėjus įgyvendinti programoje nurodomus darbus“, – sakoma dokumento projekte.