Už dokumentą balsavo 107 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė.

„Pasikeitusi geopolitinė situacija ir grėsmės aplink Lietuvą, jos nacionalinėje saugumo strategijoje labai aiškiai atspindėtos. Lygiai taip pat, kaip yra atspindima ir galimos vidinės grėsmės“, – prieš strategijos priėmimą surengtoje diskusijoje sakė buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektą parengė dar buvusi Vyriausybė, pastarąjį kartą strategija peržiūrėta 2012 metais. Ją norėta pritaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos.

Strategijoje pirmuoju numeriu įrašyta konvencinė karinė grėsmė, kurią kelia „Rusijos Federacijos pasirengimas ir valia naudoti karinę jėgą siekiant savo tikslų, jos karinių pajėgumų telkimas ir plėtra Lietuvos Respublikos kaimynystėje, taip pat skaidrumo stokojanti ir galią demonstruojanti karinė veikla ties Lietuvos Respublikos ir kitų NATO valstybių narių sienomis“.

Tai labai svarbi žinutė mūsų sąjungininkams ir naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris nuolat akcentuoja, jog sąjungininkai turi prisiimti didesnę atsakomybę.

Antruoju numeriu grėsmių sąraše nurodytos užmaskuotos karinės ir žvalgybos priemonės, kurias pasitelkia užsienio valstybės ir kurios gali būti panaudotos siekiant daryti neigiamą įtaką Lietuvos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, teisėsaugai, socialiniam ir ekonominiam stabilumui, kt.

Trečias numeris skirtas grėsmėms euroatlantinės bendrijos vienybei – tai visuotiniai ar regioniniai procesai, trečiųjų šalių veikla, galintys susilpninti transatlantinius santykius, NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, ES galimybes vykdyti bendrą politiką.

Grėsmių ir pavojų sąraše taip pat įrašytas nestabilumas regione ir pasaulyje, terorizmas, ekstremizmas, radikalėjimas, informacinės ir kibernetinės grėsmės, ekonominė bei energetinė priklausomybė, ekonomikos, ūkio pažeidžiamumas, socialinė ir regioninė atskirtis, skurdas, demografinė krizė, organizuotas nusikalstamumas, korupcija, valstybės bei tarptautinio lygio ekstremaliosios situacijos.

Tarp grėsmių yra ir nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos sienų. Išskirtas Rusijos ir Baltarusijos tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos, aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymas projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus, neatliekant poveikio aplinkai vertinimo.

„Siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą, (Lietuva) ribos elektros importą iš kaimyninių trečiųjų šalių, kuriose įgyvendinami branduolinių elektrinių projektai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenei“, – teigia dokumente.

Kaip grėsmė nacionaliniam saugumui nurodyta ir vertybių krizė. Ji apibūdinama kaip „nepagarba prigimtinėms žmogaus teisėms, krikščioniškųjų vertybių, šeimos instituto, liberalios demokratijos ir pliuralistinės visuomenės nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, kurstančių rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas“.

Dokumentu įsipareigota stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus, nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad jis vėliausiai 2018 metais pasiektų minimalų 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto lygį ir būtų toliau didinamas. Užsiminta, kad bus vertinama galimybė pereiti prie visuotinės karo tarnybos modelio.

„Nacionalinio saugumo strategijoje numatyta ne tik, kad krašto apsaugos finansavimas 2018 metais pasieks minimalų 2 proc. šalies bendro vidaus produkto (BVP) lygį, bet ir bus užtikrintas „tolesnis tolygus finansavimo didinimas“. O tai reiškia, kad esant dabartinei ekonomikos būklei planuojama, kad 2020 metais krašto apsaugos finansavimas sieks net 2,5 proc. BVP. Tai labai svarbi žinutė mūsų sąjungininkams ir naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris nuolat akcentuoja, jog sąjungininkai turi prisiimti didesnę atsakomybę. Pasiekę 2,5 proc. BVP, pateksime į daugiausiai savo gynybai ir saugumui skiriančių NATO valstybių penketuką“, – teigė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Strategijoje kalbama apie NATO kolektyvinės gynybos, vieningos ir solidarios Europos Sąjungos, dvišalių santykių su JAV stiprinimą, Įsipareigojama sudaryti sąlygas NATO pratyboms, plėtoti tam reikalingą infrastruktūrą ir tinkamai priimti savo teritorijoje sąjungininkų pajėgas.

Be kita to, žadama remti ES migracijos ir prieglobsčio politiką, strateginę partnerystę bei bendradarbiavimą su Estija, Latvija ir Lenkija.

Numatyta, kad Lietuva laikysis požiūrio, jog gerų kaimyninių santykių palaikymas ir plėtojimas su Rusija būtų pageidautinas, bet jis įmanomas tik tada, kai ši valstybė gerbs tarptautinės teisės normas ir principus, kaimyninių valstybių suverenumą ir teritorinį vientisumą, vykdys savo tarptautinius įsipareigojimus ir įgyvendins Minsko susitarimus.

„Gerų kaimyninių santykių su Rusijos Federacija plėtros pagrindinė kliūtis yra agresyvūs šios šalies veiksmai, pirmiausia Krymo aneksija ir agresija prieš kaimynines valstybes bei šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai. Kiek tai neprieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir tarptautiniams įsipareigojimams, bus palaikomas tęstinis praktinis bendradarbiavimas su šia šalimi“, – rašoma strategijoje.

Taip pat žadama skatinti tinkamos kokybės ir objektyvia informacija paremto žiniasklaidos turinio sklaidą ir prieinamumą šalyje, didinti žiniasklaidos priemonių finansinį skaidrumą.